Trumpesnė ir pigesnė kelionė
Atšilę orai ir netrukus įsisiūbuosianti vasara į gatves sugrąžino ne tik motociklus, bet ir mažuosius jų šeimos narius – motorolerius. Automobilių vairuotojai ir kiti eismo dalyviai turėtų neprarasti budrumo, mat šių nedidelio galingumo transporto priemonių keliuose gali pasirodyti vis daugiau. Jei iki šiol pagrindinė jų paskirtis buvo pramoga, pastaruoju metu vis dažniau motoroleriai pasitelkiami ir darbui.
„Motoshop“ vadovas Ugnius Stančius motorolerius lygina su išmaniosiomis technologijomis: „Šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja dienos be išmaniojo telefono, padedančio sutaupyti laiko, o kartais net ir pinigų. Analogiškų tendencijų galime įžvelgti ir transporto rinkoje. Anksčiau motoroleris dažnai būdavo brangi dovana paaugliui gimtadienio proga ar paskatinimas už gerus mokslo metų rezultatus. Dabar vartotojų ratas gerokai platesnis.“
Pasak U. Stančiaus, į vikriąsias transporto priemones vis dažniau atsigręžia ir verslo įmonės. Pagrindiniu kriterijumi tampa minimalūs eksploatacijos kaštai ir su niekuo nesulyginamas manevringumas judriose didmiesčių gatvėse. Be to, daugeliui tai padeda išspręsti stovėjimo vietų trūkumo problemas, ypač centrinėse miestų dalyse. Dėl to ne vien picų išvežiotojai, bet ir kitų profesijų atstovai noriai dairosi į transporto priemones, kuriomis kelionės tikslą galima pasiekti keliskart greičiau ir keleriopai pigiau nei automobiliu.
Pirkėjai įprato rinktis atidžiau
„Anksčiau klientams tekdavo įrodinėti, kad bent vienas motoroleris įmonės biure gerokai pagreitintų darbus ir padėtų sutaupyti transporto sąskaita. Dabar nemažai pirkėjų grįžta ir atkartoja tuos pačius argumentus. Sako, kad Vakarų ir Pietų šalyse pamatė, jog tai išties populiaru, – savo pastebėjimais dalijasi U.Stančius. – Žinoma, Lietuvoje negalime džiaugtis itin ilgu sezonu, bet jei bent pusmetį turime šansą važinėti pigiau ir greičiau, kodėl tuo nepasinaudoti? Automobilių vairuotojų tolerancija dviratėms transporto priemonėms pamažu auga, tad tikrai nereikėtų nustebti gatvėse pamačius kostiumuotą vyriškį ar dailiosios lyties atstovę su aukštakulniais saugiai vairuojančius būtent motorolerį.“
Motorolerių kultūros ir įvaizdžio pokyčius vardijantis pašnekovas pastebi, kad įsigyjant naują transporto priemonę nebereikia itin plačiai atverti piniginės. Anksčiau dažnas rinkdavosi išskirtinai vakarietišką, bet nebūtinai naują motorolerį, o dabar vis daugiau pirkėjų žvalgosi į Rytų šalių produkciją. Esą ten, kur motoroleriai populiarumu beveik lenkia automobilius, kokybės kartelė gaminiams nuolat keliama aukštyn, o kartu griežtinama ir jos kontrolė.
„Didieji prekybos centrai padarė „meškos paslaugą“ pasiūlydami gan platų asortimentą pigių kiniškų motorolerių. Daugelis į juos nenori nė žiūrėti, o įsigijusieji netruko susidurti su problemomis dėl atsarginių detalių, serviso. Tačiau pirkėjai jau įprato rinktis ir vertinti gamintojus pagal jų darbo kokybę, suteikiamą garantiją ir kitus aspektus“, – pasakoja U.Stančius.
Pasak jo, būtų naivu manyti, kad milijonus tokių transporto priemonių pagaminantys fabrikai vis dar neišmoko sukonstruoti kokybiško ir patikimo keturtakčio variklio, kuris reikalingas net žoliapjovėms. Be to, pavyzdžiui, iš „Mosca“ motorolerių gamintojų atkeliauja tik „pusfabrikatis“, o visą mechanizmą surenka ir nuodugniai patikrina aukštos kvalifikacijos meistrai Lietuvoje. Vien varikliai prieš parduodant gan ilgai testuojami įvairiais darbo režimais ant specialaus stendo.
Nuo poilsiautojų iki policininkų
Pagrįsdamas savo žodžius apie pigią eksploataciją, pašnekovas pateikia iškalbingą pavyzdį: jei vakarietišką motorolerį mėgintume po detalę surinkti iš atskirai užsakytų pavienių dalių, jo kaina išaugtų maždaug septynis kartus. Tuo metu Rytų šalyse pagaminto motorolerio kaina išlieka beveik nepakitusi, net jei tektų jį pavieniui sukonstruoti nuo rėmo iki smulkiausių atsarginių detalių.
Abejones dėl kiniškos produkcijos patikimumo išsklaido ir Lietuvos pajūrio kurortuose veikiančių nuomos punktų patirtis. Čia visi poilsiautojams siūlomi „Mosca“ motoroleriai jau kelis sezonus sėkmingai atlaiko jiems tenkančius išbandymus. Lygiai taip analogiškas transporto priemones nebe pirmus metus naudoja Kauno policija ir miesto savivaldybės viešosios tvarkos prižiūrėtojai.
Aštuntus metus „Mosca“ prekės ženklo motorolerius Lietuvos rinkai tiekiančios bendrovės vadovas pasakoja kruopščiai ieškojęs partnerių Rytų šalyse. Po ilgų derybų pasirinkta viena didžiausių Kinijos gamyklų, kurioje kasmet nuo konvejerio nurieda apie pusantro milijono naujutėlaičių klasikinio stiliaus motorolerių. Iš šešiasdešimties gaminamų modelių pusė sertifikuoti Europoje, todėl net du trečdaliai visos produkcijos, t.y. apie milijonas motorolerių, kasmet parduodami būtent Senajame žemyne. Daugiausia – Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
Italijoje kuriamas dizainas ir europietiškų standartų kokybė – tai pagrindiniai privalumai, leidžiantys lygiavertiškai konkuruoti su vakarietiška produkcija. Gamintojui priklauso vienas garsiausių pasaulyje motorolerių prekės ženklų „Lambretta“, einantis koja kojon su savotiška ikona tapusiu „Vespa“.
Vairuoti gali pusė lietuvių
Kelių transporto registro duomenimis, iki šių metų pradžios Lietuvoje buvo oficialiai įregistruoti 9785 mopedai. Daugiau kaip dešimtadalis jų (1126) važinėja Vilniaus miesto gatvėmis, perpus mažiau (571) – įregistruoti laikinojoje sostinėje. U. Stančius neabejoja, kad dar šiemet šie rodikliai gerokai ūgtelės.
Teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones (mopedai ir lengvieji keturračiai) šiuo metu turi daugiau kaip pusė šalies gyventojų (1,533 mln. vairuotojų). Tai yra visi eismo dalyviai, turintys vairuotojo pažymėjimus (išskyrus T kategoriją (troleibusai), tarp kurių patenka ir asmenys nuo 15 metų, išlaikę teorinių žinių patikrinimo egzaminą „Regitros“ egzaminų centruose.
