Archeologo Gintauto Zabielos paklausėme, ar Lietuvos žmonės adekvačiai vertina piliakalnius, ar suvokia jų istorinę reikšmę?
„Sunku kalbėti apie visus žmones. Bet akivaizdu, kad kai kurie apskritai nežino, kas yra piliakalnis. Nei iš kokios epochos, nei kuo mums svarbūs. Kita vertus, tai vienas lengviausiai suprantamų archeologijos paveldo dalykų. Todėl tie žmonės, kurie bent kartą susidūrė, tikrai suvokia piliakalnių reikšmę“, – sako G.Zabiela, diplomatiškai vengiantis įvardyti kokių žmonių daugiau: suvokiančių šių vietų sakralumą ar visai nesigilinančių į istoriją.
Išpuoselėtų piliakalnių – tik mažuma
Daugelis tautiečių jau įprato Joninių laužus kurti ir Lietuvos himną giedoti ant piliakalnių – sutvarkytų, su infrastruktūra. Tačiau, pasak archeologo, tokių išpuoselėtų ir paruoštų maloniai pažinčiai su Lietuvos istorija piliakalnių – mažuma. Jei Lietuvoje suskaičiuojama apie 900 piliakalnių, tai tokių sutvarkytų yra apie 100. Ir koks 20 visiškai sunykusių, kurių žinoma tik vieta. Problema ta, kad netvarkomus ir neprižiūrimus piliakalnius pamažu pasisavina gamta, vyksta natūralus krūmynų ar miško augimo procesas.
Iš 900 Lietuvos piliakalnių sutvarkyta tik apie 100.
Tačiau piliakalniams graso ne tik laukinė gamta – juos ardo ir patys žmonės. Taip taip, tuos sutvarkytus, kviečiančius pažinčiai su istorija. Taigi čia jau kaltinti galima nebe istorijos suvokimo trūkumus o bendrąją dalies tautos kultūrą. Juk kai kurie nelinkę tvarkyti bet kokios poilsiavietės, kurioje turistauja. Tas pats galioja ir piliakalniams. Atvažiuoja, pasilinksmina, nusiaubia, išvažiuoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lėbautojų paminta Lietuvos garbė: Ėgliškių (Andulių) piliakalnis šalia Kretingos
Tačiau Gintautas Zabiela mato ir kitą medalio pusę – dar daug kur trūksta informacinių lentų ir ženklų, bei šiukšliadėžių. Todėl pokyčių mūsų visuomenėje galima pasiekti ne tik kontroliuojant, bet ir šviečiant, nuolat primenant žmonėms, kokį svarbų vaidmenį Lietuvos gynyboje suvaidino piliakalniai ir kiek bočių čia galvas padėjo. Juk piliakalniai nėra pasilinksminimams skirta vieta. Vis dėlto akivaizdu, kad didelė dalis piliakalnius pasibuvimui renkasi ne kaip istorines vietas, o tiesiog ieško gražių vietų pasisėdėjimui.
Taigi „Mototurizmo ralis“ ir atliks tokią švietėjišką funkciją – su piliakalniais ir jų istorija susipažins apie 700 mototuristų. O tiems, kurie nori pažinti šią Lietuvos istorijos dalį, G.Zabiela siūlo su piliakalnių sąrašu ir jų istorijomis susipažinti internete.
Kokias paslaptis slepia Bilionių piliakalnis
Vienas mažiausiai archeologų tyrinėtų ir, tikėtina, dar daugybę paslapčių slepiantis piliakalnis įsikūręs visai šalia Žemaičių plento, Šilalės raj. šalia Laukuvos. Bilionių piliakalnis (dar vadinamas Švedkalniu arba Šventkalniu) yra viena iš spėjamų Pilėnų lokalizacijos vietų (Pilėnų šturmas vyko 1336 m. vasario 25 d.).
Iš tolo piliakalnis primena dvi vieną ant kitos pastatytas piramides. Vakarinė kalno dalis vadinama Švedkalniu, rytinė – Bliūdkalniu.
Pasak archeologo G.Zabielos, šį rudenį planuojama bent pradėti Bilionių tyrinėjimus. Mat vietiniai gyventojai šią vietą vadina ir Pilionimis, taip dar labiau sustiprindami hipotezę, kad būtent čia galėjo degti Pilėnų didvyrių laužai. Kol kas archeologas vengia tiesaus atsakymo į šį klausimą ir siūlo apie tai pasikalbėti spalį.
Kai šioje vietoje lankėsi 15min žurnalistas, rado ant piliakalnio viršūnės jaukiai besišnekučiuojančią porelę. Jokių vandalizmo pėdsakų (jų radome Anduliuose, prie Kretingos) – vien tik gamtos idilė. Piliakalnis tikrai įspūdingas. Šalia - etnografinė sodyba, įspūdingas ežeras.
Kaip pasakojo ši porelė, čia ne tik laužai kūrenami – retkarčiais vyksta net riterių pasirodymai, siekiant paminėti Pilėnų žygdarbį.
„Mototurizmo ralį“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
