Suprasti akimirksniu
- Gimė 1926 m. liepos 1 d. Chemnice, Vokietijoje
- 1959–1965 m. buvo „Volkswagen America“ prezidentas
- 1973–1982 m. buvo padangų gamintojo „Continental“ vadovas
- 1982–1993 m. vadovavo koncernui „Volkswagen AG“
Carlas Hahnas Valdovų rūmuose dalyvavo švietimo konferencijoje „LearnED“, kurį organizavo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokykla.
Garsaus ir talentingo tėvo genai
Galima teigti, kad Carlas Hahnas, verslininko, taip pat direktoriaus genus gavo iš savo tėvo, įmonių „DKW“ ir „Auto Union“ vyriausiojo vadybininko. Šios dvi bendrovės, kartu su „Horch“ ir NSU, susijungė į „keturių žiedų“ bendrovę „Audi“.
Carlas Hahnas yra labai gerbiamas verslininkas, o jo vadovavimo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose labai išpopuliarėjo „Volkswagen“ vardas. Anuomet visi gerbė šį vadovą, o dėl jo pasiektų rezultatų „Volkswagen“ entuziastai ir prilipdė jam minėtąjį titulą „ponas Volkswagenas“.
Profesoriaus C.Hahno karjera bendrovėje „Volkswagen“ prasidėjo nuo to, kai 1953 metais jis buvo paskirtas tuometinio „Volkswagen“ prezidento Heinricho Nordhoffo padėjėju. Palikęs gerą įspūdį vadovui, C.Hahnas 1959 metais paskirtas „Volkswagen America“ prezidentu.
Kokių automobilių reikia amerikiečiui ir kokių europiečiui; kodėl „Volkswagen“ pasirinko „Škoda“, o ne „Peugeot“; kaip amerikiečiai reagavo į „Beetle“ automobilį „Rolling Stones“ ir Vudstoko laikais – apie tai 15min kalbėjosi su profesoriumi C.Hahnu.
– Palyginkime Europą su JAV. Kokie pagrindiniai skirtumai šiose rinkose, kalbant apie automobilius? Ar JAV pirkėjams reikia kitokių automobilių, negu europiečiams?
– Pirmas dalykas, kurį reikia paminėti, tai automobilio kaina. Kainos tarp šių dviejų rinkų skiriasi iš esmės – automobilis JAV kainuoja pigiau nei Europoje.
Tada reikia atsižvelgti, kam automobilį naudos amerikietis ir europietis. Amerikiečiai retai kada naudoja savo transporto priemones nuvažiuoti didelį atstumą.
JAV daug žmonių gyvena priemiesčiuose. Ten jie turi daug žemės, kartais net 3–4 hektarus, kurioje turi pasistatę nuosavus namus. Amerikiečių gyvenimo būdas priemiesčiuose kitoks nei europiečių, todėl jiems nereikalingi kompaktiško dydžio automobiliai, kokie yra populiarūs Europoje.
– Kaip iš esmės keitėsi automobilis per 50 metų ?
– Tai, ką mes kūrėme prieš 50 metų, aš pavadinčiau tik mechanika. Automobilis buvo mechanikos kūrinys, nieko daugiau – net elektronikos buvo minimaliai. Galbūt tik išskyrus laidus, kurie buvo naudojami užvedimo sistemai, automobilio žibintams ir žinoma, akumuliatoriui.
Dabar automobilis yra kuriamas daugiausia dėmesio skiriant aerodinamikai ir elektronikai. Manyčiau, tai yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl automobiliai šiais laikais yra tokie saugūs. Šiandieninis automobilis yra be galo sudėtingas.
Vien dėl to su kiekviena nauja karta automobilis darosi vis didesnis. (žiūr. infografiką):
– Užsiminėte apie automobilio saugumą. Kaip manote, kokios yra pagrindinės naujovės ar išradimai, kurie padarė šiandieninį automobilį tokį saugų? Ar tai saugumo sistemos, tokios kaip ABS ir pan., ar kažkas kita?
– Pažangiausias dalykas, dėl kurio automobilis šiandien yra toks saugus, tai labai pagerėjusios jo valdomumo savybės. Aišku, taip nėra, kad vienas elementas sumaišo visas kortas ir automobilis stebuklingai tampa saugus. Didelį vaidmenį atliko ir žymiai pagerėjusios automobilio stabdymo technologijos.
Antra, savo darbą padaro saugos diržai ir saugos pagalvės. Ir galiausiai padangos, ypač tada, kai buvo sukurtos šiuolaikinės padangos (turinčios vielos sluoksnį viduje). Tai kaip grandininė reakcija, kurios rezultatas – saugus vairuotojas ir keleivis.
– Jūs dirbote įmonės „Continental AG“ vadovu. Dabar padanga yra vienas svarbiausių saugumo elementų – visi lygina sustojimo laiką, sukibimą, triukšmo lygį ir pan. Ar seniau viskas buvo taip pat?
– Žinoma, prieš pusšimtį metų jau buvo tokia padanga, kurią naudojame šiandien, apie kurią kalbėjau anksčiau – su vielos sluoksniu padangos viduryje. Keletas metų po jos išradimo Prancūzijoje jau nebuvo galima parduoti padangos, jeigu ji neturėjo vielos sluoksnio.
Tokia padanga smarkiai pagerino valdomumo savybes, automobilio stabilumą ir pan. Todėl dėl padangos automobilis tapo dar saugesnis.
Taigi, seniau, kaip ir dabar, ypač daug dėmesio buvo skiriama padangoms. Visgi tai yra vienintelis elementas, jungiantis automobilį su keliu.
– 1960-ieji metai JAV. Žmonės važinėjo su 8 litrų darbo tūrio „Cadillac“, „Lincoln“ ir panašiais automobiliais. Koks buvo žmonių požiūris į iki tol negirdėtą „Volkswagen“ automobilį ir 1–1,6 litro darbo tūrio varikliu?
– Konkrečiai „Beetle“ buvo tuo metu labai populiarus dėl savo ypatingų kėbulo linijų. Tai nebuvo milžiniškas „Cadillac“, kuris kai kuriems amerikiečiams jau buvo nusibodęs.
Reikia paminėti ir tai, kad mes sukūrėme ypač pasisekusią „Volkswagen“ reklaminę kampaniją. Ši reklama buvo kitokia. Joje nebuvo vaizduojamos milžiniškos vilos, gražūs žmonės, kaip tai darė dauguma JAV automobilių gamintojų. Mūsų reklamos buvo minimalistinės, ir liaudžiai jos labai patiko.
Mūsų reklamų tikslas buvo ne iškelti pačias geriausias automobilio savybes, kaip tai darė absoliuti dauguma gamintojų tuo metu, o priešingai – pasijuokti iš savęs. Dar vienas svarbus aspektas – labai lengvai įsimenama reklama. Viso to rezultatas – mes greitai tapome žinomi visoje šalyje, o „Volkswagen“ buvo pagrindinė tema, apie kurią diskutavo jaunimas vakarėliuose.
– Kodėl „Volkswagen“ koncernas nusipirko „Škoda“ ir „Seat“, tačiau nepasirinko prancūziško ar itališko automobilių gamintojo?
– Mano šeima yra kilusi iš Čekijos. Dar vaikystėje iš tėvo žinojau, kad „Škoda“ visada buvo puikus automobilis (juokiasi). Jeigu kalbant rimtai, mes „Škoda“ matėme kaip labai stiprią įmonę, turinčią labai senas automobilių gaminimo tradicijas. Aš manau, kad vienas pagrindinių dalykų įmonei – šaknys. Įmonei niekada negalima pamiršti, nuo ko prasidėjo jos istorija.
Taip pat tai buvo įmonė Čekoslovakijoje. Tuometinė Čekoslovakija buvo Rytų bloko valstybė. Mums „Škoda“ atrodė pati stipriausia automobilių gamintoja tarp Rytų bloko šalių, turinti didžiausią potencialą.
Vyko derybos ir su prancūzų „Renault“ ir „Peugeot“, tačiau jie nesutiko jungtis. Jie buvo kategoriški – neparduosime nieko niekam. Beje, kiek anksčiau nei susitarėme su „Škoda“, kalbėjome ir su „Citroen“ vadovais. Jie buvo išreiškę norą parduoti įmonę, tačiau galiausiai iš to nieko neišėjo.
Tačiau dabar aš džiaugiuosi, kad mes susijungėme su „Škoda“. Tai visiškai pasiteisino – jau praėjus keleriems metams po koncerno „Škoda“ įsigijimo, gamybos apimtys padidėjo penkis kartus.
– Kokį jūs matote stereotipinį „Volkswagen“ vairuotoją? Koks jis buvo tada ir koks yra šiandien?
– Dar ir dabar vairuoti „Volkswagen“ yra prestižas, kaip ir daug metų anksčiau, nesvarbu, ar jūs vairuojate „Golf“, ar bet kokį kitą „Volkswagen“ automobilį.
Kaip ir seniau, taip ir dabar – „Volkswagen“ savininkai visada galėjo pasigirti, kad vairuoja prestižinį modelį.
– Kaip manote, koks „Volkswagen“ modelis bus pats sėkmingiausias, kalbant apie šiandien parduodamus naujus „Volkswagen“?
– Visi. Aš esu tuo užtikrintas. Užtenka pažiūrėti į automobilių testus. Visą laiką viršūnėje rikiuojasi „Audi“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Seat“ automobiliai – ir tai ne mano, o ekspertų nuomonė. Ką čia ir bepridursi.
