Mūsų šalyje elektra varomų automobilių daugėja. Tačiau pokytis vyksta itin lėtai. Tiesą pasakius – taip lėtai, kad dėl Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai tai kainuoja maždaug po vieną milijoną eurų per darbo dieną. Taip yra dėl to, kad dabartinis šalies transporto parkas teršia aplinką itin stipriai. O nemažinant tempų, po 6 metų mums teks susimokėti maždaug 1,5 mlrd. siekiančią baudą Europos Sąjungai.
Matant tokią sudėtingą situaciją Autoplius.lt nusprendė išanalizuoti, koks vairuotojų degalų rūšies pasirinkimas buvo pirmąjį šių metų ketvirtį ir kaip jis pasikeitė lyginant su tuo pačiu 2023 metų laikotarpiu. Tai yra – lygiai per metus.
Pradėkime nuo į šalį įvežamų, naudotų automobilių statistikos. Per pirmus tris 2023 metų mėnesius į Lietuvą įvežti 17.794 automobiliai. Per tą patį laikotarpį šiemet – 21.399 vnt. Tai – 20 proc. daugiau, kas parodo akyvėjančią pirkėjų rinką. Tačiau, tai tik viena medalio pusė.
Antra pusė – pasirinkimas. Benziną rinkosi tokia pati pirkėjų dalis, kaip ir prieš metus. Iš visų į šalį importuotų automobilių, pastarieji tiek prieš 12 mėnesių, tiek ir dabar sudaro 18 proc. Tačiau pačių automobilių įvežta 747 vnt. daugiau.
Dyzeliai, visų per ketvirtį importuotų naudotų transporto priemonių sąraše prieš metus sudarė 72.4 proc., o šiemet – 69 proc. Nors dalis atrodo sumažėjusi – realybėje į šalį įvažiavo net 14 proc. daugiau dyzelių nei per pirmus tris 2023 metų mėnesius. Tai stipriai indikuoja apie pirkėjų nenorą keistis.
Hibridinių automobilių dalis augo. Stebint statistiką, atrodo, kad ne dyzelių o benzinų sąskaita. Jei benzininius automobilius rinkosi 747 vairuotojais mažiau nei prieš metus, tai hibridų buvo parduota 805 vnt. daugiau. Per metus jų dalis išaugo net 69 proc. ir pirmą šių metų ketvirtį jie sudaro 6.6 proc. visų naudotų automobilių importo.
Na, o elektromobilių dalis, nors procentine išraiška auga kiekvieną ketvirtį – skaičiai atrodo liūdnokai. Pirmą 2024 metų ketvirtį į Lietuvą importuota 84 proc. daugiau naudotų elektromobilių nei prieš metus. Tačiau tai tėra 424 automobiliai, kurie vis dar sudaro vos 2 proc. ketvirčio importo.
Naujų automobilių pirkėjų pasirinkimas stipriai skiriasi nuo naudotų. Čia dyzeliai sudaro jau nebe didžiausią, o tik trečią pagal dydį pyrago gabalą. Iš visų vairuotojų per pirmą 2024 metų ketvirtį įsigijusių naują automobilį – tik 21.2 proc. rinkosi dyzelius. Tiesa, jų dalis per metus taip pat ūgtelėjo. Pirmą 2023 metų ketvirtį buvo parduoti 1306 nauji dyzeliai, šiemet – jau 1555 vnt.
Benzinines transporto priemones šį ketvirtį naujų automobilių segmente pasirinko gerokai mažiau vairuotojų nei prieš metus. Pirmą ketvirtį pernai buvo parduoti 2805 benzininiai automobiliai, o šiemet – tik 2052. Dalis sumažėjo 27 proc.
Hibridiniai automobiliai naujų automobilių segmente, kaip ir naudotų – pirkėjus vagia iš benzinų. Jei per ketvirtį nupirkta 753 benzininiais automobiliais mažiau, tai hibridų parduota 680 vnt. daugiau. Pirmą šių metų ketvirtį buvo parduoti 3361 naujas hibridinis automobilis, o jų dalis, lyginant su tuo pačiu 2023 metų ketvirčiu padidėjo 25 proc.
Elektromobiliai naujų transporto priemonių pirkėjų segmente visuomet buvo populiaresni nei naudotų automobilių vairuotojų tarpe. Ir jų dalis, jau kurį laiką, nors ir nežymiai – augo. Tačiau šį ketvirtį Autoplius.lt šioje vietoje stebi prastėjančią statistiką. Pirmą šių metų ketvirtį buvo parduoti 365 tik elektra varomi automobiliai. Tai – 5 proc. visų ketvirčio pardavimų. Tuo tarpu prieš metus grynuosius elektromobilius per ketvirtį įsigijo 436 pirkėjai ir jie sudarė 6 proc. visų ketvirčio pardavimų. Neigiamas pokytis siekia 16 proc.
Išvada
Nors ir labai norisi kvėpuoti švaresniu oru bei didinti elektra varomų automobilių kiekį – panašu, kad valstybės siūlomos subsidijos nėra tokios patrauklios elektromobilių pirkėjams, kaip buvo tikėtasi pradžioje. 5000 eurų naujam, elektra varomam automobiliui įsigyti netapo didele paskata vairuotojams. Ir tai puikiai suprantama. Jei vairuotojas važinėja dyzeliniu automobiliu, kainuojančiu tiek, kiek vidutinis naudotas šalies automobilis (8,5 tūkst. eurų), galinčiu nuvažiuoti 800 kilometrų pilnu baku ir jam reikia persėsti į elektromobilį – norėtųsi bent tokio, kuris nuvežtų 500 kilometrų viena įkrova. Tokiam naujam elektromobiliui reikia bent jau 40.000 eurų. Sėkmingai pardavus savo automobilį ir gavus valstybės subsidiją vairuotojas susirinks 15.000 eurų. Tačiau reikia iš kažkur gauti ir dar 25.000 eurų. O tai, vidutinį atlyginimą uždirbančiam šalies gyventojui, yra labai didelė suma.
Įkrovimo stotelių kiekis taip pat nėra pakankamas. Dabar, žmogui neturinčiam kur elektromobilio pasikrauti namie ar darbe, kyla nemažai iššūkių. Tačiau ties šia vieta yra dirbama. Įmonių grupė „Ignitis“ planuoja, kad Baltijos Šalyse iki 2026 metų pabaigos turės jau 3000 įkrovimo stotelių. O Lietuva turi planą iki 2030 metų įsirengti ne mažiau, kaip 5000 viešo įkrovimo stotelių.
Tiesa, net ir dabar Lietuvoje yra gerokai daugiau elektromobiliams skirtų įkrovimo stotelių nei kaimyninėse Baltijos Šalyse. Latvijoje yra apie 550, Estijoje – apie 330, o Lietuvoje – daugiau nei 1000 elektra varomam transportui įkrauti skirtų taškų. Visgi – stebint statistiką ir tai atrodo, kaip per mažas kiekis.
12 proc. PVM lengvata įmonėms yra tikrai gera paskata įsigyti elektra varomą transportą. O ateinantys ketvirčiai turėtų parodyti šių transporto priemonių pardavimo augimą. Tačiau šia lengvata gali naudotis tik juridiniai asmenys, tad lūžis fizinių pirkėjų rinkoje įvyks tik atsiradus papildomoms lengvatoms bei dar labiau padidinus įkrovos infrastruktūrą.
