Toliau nuo pagrindinių Vilniaus miesto rajonų įsikūrę vilniečiai neretai susiduria su problemomis, dėl kurių sprendimo net nežino kur kreiptis. Kaip tik taip nutiko Pilaitės pakraštyje esančiose Ramintos ir J.Bobrovskio gatvėse namus pasistačiusiems naujakuriams, kai šių gatvių sankryža po didesnio lietaus paskendo vandenyje.
Kas privalo rūpintis?
„Rašau Jums, nes su Vilniaus savivaldybe susišnekėti neišeina, tai galbūt visa tai paviešinus ledai pasistūmės. Ramintos ir J.Bobrovskio gatvių sankryža patvinsta, kai iškrinta daugiau kritulių. Skambinome į „Grindą“, bet jie telefonu pasakė, kad jiems nepriklauso. Tada susisiekėme su Vilniaus savivaldybe ir paklausėme, kas atsakingas už šias gatves. Atsakė, kad vis dėlto „Grinda“. Tada po keleto valandų atvyko avarinė apžiūrėti ir įvertinti“, – tokį skundą 15min surašė vilnietis Vytautas Antanaitis.
Vyro teigimu, po avarinės tarnybos apsilankymo jis gavo atsakymą iš Vilniaus savivaldybės: „Sveiki, Vytautai, bendrovės „Grinda“, kuri yra atsakinga už Vilniaus miesto paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą, ekipažas buvo nuvykęs, tačiau turime Jums pranešti, kad šioje teritorijoje NT vystytojai nepasirūpino lietaus nuotekų sistema. Taigi šiuo atveju Jums pirmiausia reikia kreiptis į šios teritorijos NT vystytojus.“
Tačiau tai situacijos nepakeitė – gyventojai čia namus statėsi patys, nėra vieno nekilnojamojo turto vystytojo, tad ir kreiptis nėra į ką. V.Antanaitis teigė bandęs apie tai pasakyti savivaldybės atstovams, paklausti, kur jiems kreiptis tokiu atveju, tačiau esą atsakymo nebegavo.
„Nejaugi statant namus turi dar ir savivaldybės gatvėse nuotekas įrengti? Šito, deja, savivaldybė nepaaiškino. Tai jeigu patys gyventojai pradėsim tvarkyti gatves, gal galėsim ir užtvarą pasistatyti? Spėju šitas reikalas nepatiktų miesto valdžiai“, – piktinosi naujo kvartalo Vilniaus pakraštyje gyventojas.
Jis tvirtina, kad jų gatvės miestui nerūpi, gyventojai patys samdosi techniką, kai dangą reikia palyginti, todėl esą savivaldybės pasakymas, kad gatvę jos įmonė prižiūri, yra niekinis.
Nėra lietaus nuotekynės
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas, komentuodamas situaciją, 15min teigė, kad ši teritorija yra puikus pavyzdys, kodėl patvinsta ir kitos Vilniaus miesto vietos.
„Kol šioje vietoje nebuvo statybų, vanduo natūraliai susigerdavo į gruntą, o atsiradus pastatams, pakitus reljefui bei padaugėjus kietųjų paviršių, įdaubose pradėjo kauptis kritulių vanduo. Mūsų duomenimis, šioje vietoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl už Vilniaus miesto lietaus nuotekynės sistemos priežiūrą atsakinga bendrovė „Grinda“ negali jos prižiūrėti. Jos įrengimu ir prisijungimu prie miesto tinklų, turi pasirūpinti patys namų savininkai arba šios teritorijos nekilnojamojo turto vystytojai“, – sakė A.Visockas.
Mūsų duomenimis, šioje vietoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl bendrovė „Grinda“ negali jos prižiūrėti, – sakė A.Visockas.
Jo teigimu, privačių namų gyventojai, norintys prisijungti prie miesto lietaus nuotekynės sistemos, gali kreiptis į bendrovę „Grinda“: gyventojams esą bus pateiktos visos sąlygos ir surastas geriausias sprendimas, kaip tai padaryti. Nenorintys jungtis prie centralizuotų miesto lietaus nuotekynės tinklų savo sklypuose gali statyti specialius rezervuarus.
„Savivaldybė nėra finansiškai pajėgi atlikti infrastruktūros projektavimo ir įrengimo darbų sparčiai besiplečiančiose periferinėse zonose, todėl siūlome pasinaudoti savivaldybės siūloma programa 50 ir 50, kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitus infrastruktūros darbus. Ši programa yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuris padės greičiau atsinaujinti ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką – asfaltuojant kelius, tvarkant kiemus, įsirengiant lietaus nuotekų sistemą, pėsčiųjų bei dviračių takus“, – vieną iš galimų sprendimų gyventojams pasiūlė A.Visockas.
Pernai pasinaudojus 50 ir 50 programa sostinėje buvo įrengta 19 gatvių.
