Automobilių rinkos pokyčiai matomi plika akimi
Jeigu paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje lietuviui reikėjo transporto priemonės, visi keliai vedė į Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės ar Utenos naudotų automobilių turgus. Čia aikštelės buvo sklidinai užpildytos apdulkėjusiomis mašinomis su pravalytu priekinio stiklo kampu, kur matydavosi lapelis su minimaliais techniniais duomenimis ir kaina, taip pat – autovežiais. Zujo tūkstančiai pirkėjų su šeimomis ir verslas turguje tiesiog klestėjo.
Dabar vaizdas pasikeitė. Kai kurios automobilių prekyviečių aikštelės Lietuvoje visai išnyko, o didžiausios sumenko. Automobilių mažai, o pirkėjų – dar mažiau.
Ekonomika šalyje kilo, naudotų transporto priemonių prekyba tikrai nesusitraukė. Pirkėjai siūbtelėjo į salonus. Veiklą itin sparčiai pradėjo plėsti nepriklausomos prekyba naudotais automobiliais užsiimančios įmonės, naujų transporto priemonių prekybos atstovai atidarė savo naudotų automobilių salonus.
„Moller Auto“ plečia nenaujų „Volkswagen“ ir „Audi“ pardavimo aikšteles, „Inchcape Motors“ ir „Krasta Auto“ įkūrė „Bravoauto“ saloną, kuriame prekiauja anksčiau tik įgaliotosiose atstovybėse prižiūrėtais naudotais BMW, „Land Rover“, „Mazda“, „Ford“ bei kitų markių automobiliais. Savo naudotų transporto priemonių aikšteles plečia kone kiekvienas naujų automobilių pardavimo salonas.
Atsikando naudotų automobilių iš turgaus problemų
„Manau, kad tai tiesiog ilgai lauktas pokytis, prie kurio pribrendome. Turguje pirkėjui skausmingiausias dalykas yra pasitikėjimo trūkumas. Be to, turgus, diplomatiškai kalbant, yra konservatyvus ir neprisitaiko prie besikeičiančių poreikių“, – dėsto automobilių istorijos patikros bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Savo ruožtu portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas ne toks diplomatiškas, kalbėdamas apie naudotų automobilių turgavietes. Pašnekovas beda pirštu į akivaizdžias problemas, kurios nesprendžiamos daugybę metų.
„Dalis turgaus pardavėjų tiesiog nėra sąžiningi, pardavinėja automobilį pagal „kauferį“ (vokišką pirkimo–pardavimo sutartį), o ne savo vardu. Taip išeina, kad žmogus nusiperka katę maišę, o pardavėjas niekur neegzistuoja. Yra tekę matyti, kaip žmogus nusipirko automobilį su suklijuotu variklio bloku. Dėl to laimi oficialūs atstovai, nes pirkėjai pradeda eiti pas juos“, – kalba G. Dauparas.
Nors lietuviai nevengia ieškoti prekių pigiau, pigesni automobiliai turguje vairuotojus gundo vis rečiau ir šie yra pasiryžę sumokėti didesnę sumą už naudotą transporto priemonę, pirkdami ją iš įgaliotojo atstovo. Ekspertai sako, jog automobilių su paslėptais defektais jau atsikandę lietuviai suprato, kad verta mokėti didesnius pinigus už kokybišką daiktą.
„Kai kurie žmonės dar tiki, kad gali būti ir pigiai, ir gerai. Reikėtų jiems padėti suprasti realybę, kad taip būna labai retai: tai išimtys iš taisyklės ar sėkmės istorijos. Jeigu automobilis yra pigus, ir lūkesčiai turėtų būti mažesni. Jei norite sutaupyti pirkdami automobilį, turite suvokti, jog ilgoje perspektyvoje jis gali išbrangti dėl remonto. O jei jau nusiteikę išleisti mažai pinigų transporto priemonei, reikėtų susitaikyti ir geriau rinktis senesnį modelį“, – aiškina M. Buzelis.
Svarbu naudoto automobilio istorija ir pasitikėjimas
Pašnekovas priduria, kad automobilio istorija – vienas iš kritinių žingsnių perkant naudotą transporto priemonę, nes ji parodo tikrąją ridą ir buvusius eismo įvykius. Pastaroji informacija leidžia nuodugniau patikrinti, kaip buvo atlikti remonto darbai.
Turguje retas pardavėjas atskleis tikrą mašinos istoriją, o, panorus ją nuvežti patikrinti į servisą, gali nustoti bendrauti. Bandomasis važiavimas dažniausiai būna galimas tik turgaus teritorijoje, o ten nė nepavyks pasiekti tokio greičio, kad vairuotojas išgirstų, ar, pavyzdžiui, neūžia ratų guoliai.
Įgaliotųjų atstovų naudotų automobilių salonuose praktika visai kitokia: pirkėjams ne tik leidžiama norimą transporto priemonę išbandyti viešuosiuose keliuose ilgesnį laikotarpį nei keliolika minučių, bet ir suteikiama jos istorija. Pardavėjai iš anksto savo iniciatyva praneša apie trūkumus ar besidėvinčias dalis. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausią saugumo dėl gero pirkinio garantą užtikrina skaidriai sudaroma sutartis.
„Įgaliotieji atstovai negali sau leisti parduoti blogo ar paslėptų defektų turinčio automobilio, nes jų versle reputacija yra labai svarbi. Dėl bet kokios katės maiše klientas gali juos sumaišyti su žemėmis. O jeigu kas ir atsitiks, pirkėjas galės atgauti visą pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą sumą“, – sako G. Dauparas.
Naudoto ir naujo automobilio pirkimo patirtis neturi skirtis
Jis taip pat užsimena ir apie garantiją, kurią įgaliotieji naudotų automobilių pardavėjai suteikia savo parduodamoms prekėms. Savaime suprantama, kad naudotas automobilis negaus tokios ilgalaikės garantijos kaip naujas, tačiau ekspertas sako, jog ir tų trijų mėnesių ar pusės metų bei 5–10 tūkst. kilometrų pakanka norint pamatyti, kad nupirktas keturratis – ne iš metalo laužo.
3–6 mėnesių garantija naudotam automobiliui – rinkos standartas, tačiau yra ir tokių, kurie rūpinasi juo ir ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, minėtas „Bravoauto“ siūlo iki 12 mėnesių ir 20 tūkst. kilometrų garantiją bei 21 dienos automobilio grąžinimo ir iškeitimo į kitą norimą modelį garantiją, jei pasirinkta transporto priemonė netenkina. Esant poreikiui, pirkėjams padedama išspręsti lizingo klausimus, o įsigijus automobilį taip pat pasiūlomos jo aptarnavimo paslaugos.
„Manau, ne ką mažiau svarbi aptarnavimo patirtis perkant automobilį. Įgaliotajame centre jus visada aptarnaus pasitempę, išsilavinę pardavėjai. Jie padės sutvarkyti dokumentus, nelips jums ant galvos. Be skubos apžiūrėsite švarius, gražius, parduoti paruoštus automobilius“, – savo pastebėjimu, kad šiandien naudoto automobilio pirkimo procesas gali atrodyti taip pat kaip naujo, dalijasi G. Dauparas.
„Mano nuomone, mažiausiai rizikos bus perkant iš oficialių atstovų, kurie parduoda pagal gamintojo rekomendacijas sertifikuotus naudotus automobilius. Tokiems pardavėjams klaidos kaina yra didžiausia, tad jie rūpinasi klientais. Antroje vietoje būtų nepriklausomi pardavėjai, kurie investuoja į savo reputaciją, į salonus ir taip pat suteikia garantijas“, – antrina M. Buzelis.
Tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, kad salonuose naudotų automobilių kainos dažniausiai būna didesnės už rinkos vidurkį, bet specialistas tvirtina, kad jie brangesni dėl patvirtintos istorijos, geros kokybės ir garantijų.
„Rinkoje veikia normalūs dėsniai: vieni automobiliai yra brangesni dėl tam tikrų priežasčių, o žemiau rinkos kainos parduodami modeliai turi turėti priežastį, kodėl jie yra pigesni“, – reziumuoja M. Buzelis.
