15min skaitytoja Rasa į redakciją kreipėsi įtardama aferą. Pašnekovė aiškino, kad, nuvykus apžiūrėti automobilio, jo savininkas įnirtingai įkalbinėjo klastoti duomenis ir įrašyti net tūkstančiu eurų mažesnę automobilio kainą, nei buvo prašoma sumokėti. Atsisakiusi pirkinio skaitytoja panoro išsiaiškinti, kokia atsakomybė ir pavojai gresia už tokius veiksmus.
VMI: gresia finansiniai nuostoliai
Komentuodama minėtą situaciją, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė teigė, kad tokių sukčiavimo atvejų padaugėjo, tad naudotų automobilių prekybos ir remonto sektorius šiais metais yra viena prioritetinių VMI veiklos sričių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Automobilio pirkimas Lietuvos turguje „iš vokiečio“ – garantijos praradimas
Anot jos, toks pirkėjas, sutinkantis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. J.Stankienė paaiškino, jog tokiam pirkėjui, parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno.
„Jei pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM. Dėl šios priežasties gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą“, – aiškino VMI atstovė.
Kuo pavojingi „kauferiai“
J.Stankienė teigė, kad, siekdami užtikrinti sąžiningą mokesčių sumokėjimą automobilių prekybos sektoriuje, pirmiausia VMI atstovai orientuojasi į bendradarbiavimą su mokesčių mokėtojais: stebi autoverslininkus kviečia prevenciniams pokalbiams. Be to, VMI specialistai informaciją apie automobilių pardavimą taip pat renka ir internetiniuose skelbimų portaluose. O specializuotose svetainėse identifikuoja vykdomos veiklos neįregistravusius asmenis arba pardavėjus, nuslepiančius dalį gautų pajamų.
„Pavyzdžiui, tiriant vieno gyventojo vykdomą automobilių pardavimo veiklą, buvo nustatyta, kad 2016–2018 m. asmuo specialiame automobilių pardavimo portale paskelbė 77 skelbimus. Paaiškėjo, kad dalis transporto priemonių nebuvo įtrauktos į apskaitą, o pirkėjams perleidžiamos užpildant suklastotą užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (vadinamąjį kauferį). Maža to, gyventojas net po VMI patikrinimo nutarė ir toliau rizikuoti. Vykdant registruojamų automobilių stebėseną, šis gyventojas vėl įkliuvo – bandė parduoti automobilį užpildydamas vadinamąjį „kauferį“. Nesąžiningo automobilių prekeivio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pasakojo J.Stankienė.
Vėliau stengiasi „ištaisyti“ klaidas
„Regitros“ atstovai taip pat pastebi, kad pirkimo-pardavimo sutarčiai turi būti skiriamas svarbus dėmesys. Mat vėliau kilus klausimams ar neatitikimams, remiantis būtent šia sutartimi, sprendžiami ginčai.
„Pardavus ar nusipirkus automobilį, labai svarbu šią sutartį pasirašyti, nes tai yra abiejų šalių interesus saugantis dokumentas. Labai svarbu nurodyti teisingus duomenis bei visą informaciją, kurios gali prireikti ateityje: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą bei ridą ir defektus“, – aiškino „Regitros“ komunikacijos specialistė Emilija Bardauskienė.
Specialistė teigė, kad kiekvienas turėtų žinoti, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą įsigijimo sumą „Regitra“ įrašo į Kelių transporto priemonių registrą. Būtent iš šio registro Valstybinė mokesčių inspekcija gauna duomenis apie įvykusius sandorius. Visgi patys „Regitros“ darbuotojai nesprendžia, ar įrašyta pardavimo kaina yra pagrįsta, todėl į sutartį įrašyta automobilio pardavimo suma yra tik bendras pirkėjo ir pardavėjo susitarimas.
E.Bardauskienė neslėpė, kad tokie atvejai įmonei yra žinomi, mat visi neatitikimai išryškėja, kai tenka mokėti mokesčius. Specialistė pasakojo, kad automobilių perpardavinėtojai, siekdami išvengti mokesčių, įtikina pirkėją sutartyje nurodyti mažesnę nei tikroji pirkimo kainą. Jei pirkėjas su šia sąlyga sutinka, o vėliau, automobilio neišlaikęs 3 metus, nori jį parduoti už didesnę, nei pirkimo dokumentuose nurodyta automobilio kaina, jam atsiranda mokėtinas GPM ir pajamų deklaracijoje – mokėtina suma, kurią gyventojas vėliau nori „ištaisyti“.
„Esame pastebėję, kad, prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, padaugėja asmenų, kurie kreipiasi į „Regitrą“ su prašymu koreguoti Kelių transporto priemonių registre esančius duomenis, susijusius su parduoto automobilio kaina. Kitaip tariant, siekiama pakeisti pirkimo-pardavimo sutartyje jau užfiksuotą transporto priemonės pardavimo kainą.
Gyventojai kreipiasi į „Regitrą“, norėdami patikslinti (dažniausiai padidinti) parduoto automobilio įsigijimo kainą, kai teikdami pajamų deklaraciją joje išvysta mokėtiną Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą. Mokėtinas GPM jiems susidaro tada, kai, neišlaikę 3 metų, automobilį gyventojai parduoda brangiau, nei kad jį įsigijo. GPM tuomet turi būti sumokamas nuo skirtumo tarp įsigijimo ir pardavimo, kitaip tariant, 15 proc. nuo uždirbtų pinigų sumos“, – aiškino E.Bardauskienė.
Duomenis klastoja pateikdami „kauferį“
VMI atstovė teigė, jog nesąžiningi pardavėjai gyventojus apgaudinėja ne tik prašydami nurodyti sumažintą pardavimo kainą, bet ir pateikdami užpildyti fiktyvias užsienietiškas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis (kauferį). Gyventojai, patys to nežinodami, gali prisidėti prie dokumentų klastojimo ir tapti mokesčių slėpimo schemos dalimi.
„Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų iš pardavėjo, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio“, – įspėjo specialistė.
Tiek VMI, tiek „Regitros“ atstovai ragina gyventojus, įsigyjančius naudotą transporto priemonę, visuomet naudoti rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje.
„Gyventojai, pildydami pirkimo-pardavimo sutartį, turėtų būti itin atidūs. Sudarant sandorį, labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o, kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus“, – patarė J.Stankienė.
