Vienas pagrindinių naudotų automobilių pirkėjų poreikių šiomis dienomis – ekonomija. Vis mažiau žmonių perka galingus benzininius automobilius ir montuoja dujų įrangą. Degalų kainoms nukritus, galima pastebėti nedidelį pagyvėjimą daug benzino vartojančių automobilių rinkoje, tačiau bendra tendencija išlieka ta pati – tokios transporto priemonės kuo toliau, tuo mažiau yra populiarios.
Du klientų tipai
Vieno didžiausių Lietuvos naudotų automobilių prekybos salonų BRC verslo plėtros vadovas Andrius Šeršniovas, paklaustas apie klientus, išskyrė juos į du tipus: pirmiesiems svarbiausias pasirinkimo kriterijus yra kaina, antriems – kokybė.
Tie, kam labiausiai rūpi kaina, į visą kitą dažnai žiūri pro pirštus. Tie, kam rūpi kokybė, dažniausiai užsakinėja automobilius iš Vakarų Europos
„Tie, kam labiausiai rūpi kaina, į visą kitą dažnai žiūri pro pirštus. Tie, kam rūpi kokybė, dažniausiai užsakinėja automobilius iš Vakarų Europos, kurie turi mažesnę ridą, geresnę komplektaciją ir yra geresnės būklės. Lietuvoje tendencija darosi panaši, kaip ir Estijoje – klientai reikalauja kokybės“, – pasakojo A. Šeršniovas.
Jis juokauja, kad dar neseniai dauguma automobilių pirkėjų buvo tokių, kuriems svarbiausia kaina, smulkius ar nelabai mažus defektus jie gali susitvarkyti patys. Šiandien toks požiūris yra labai retas – daugelis pirkėjų supranta, kad pagrindiniai faktoriai renkantis automobilį yra jo rida ir būklė.
BRC atstovas teigė, kad naudotų automobilių pirkėjus galima skirstyti ir pagal gyvenamąją vietovę – pavyzdžiui, gyvenantis kaime vargu ar susidomės nedideliu hečbeku.
Jis išskyrė ir kitą faktorių, pamažu tampantį vienu svarbiausiu automobilių kriterijų skalėje – ekonomiją. Ji tapo vienu pagrindinių faktorių renkantis transporto priemonę. Kita vertus, tai nereiškia, kad lietuviai renkasi mažus automobilius – tiesiog 2010-aisias pagamintas didelis universalas dažnai vartoja mažiau degalų už dešimtmečiu senesnį nedidelį hečbeką.
Kokybę parodo kaina
Klaipėdoje įsikūrusios naudotų automobilių pardavimo įmonės „Westauto“ direktorius Romas Rušinskas ironizavo, kad lietuviai ieško 2016-aisiais pagaminto automobilio už trečdalį naujos mašinos kainos. „Bet pas mus tokių nėra. Pas mus ateina tiksliniai pirkėjai“, – iškart pridūrė jis.
Jis pritarė, kad žmonės vis dažniau ieško kokybiškų automobilių ir yra „sueuropėję“: pasitiki pardavėju ir neieško kelių metų amžiaus automobilio, kuris neturėtų natūralaus nusidėvėjimo, įbrėžimų ant kėbulo ar šiek tiek aptrintų salono prietaisų. Su dažų storio matuokliais apie automobilius niekas nevaikšto – pirkėjai supranta, kad sunku rasti 5-6 metų amžiaus automobilį, kurio nei viena kėbulo detalė nebūtų perdažyta.
„Žmonės naudotą dalyką priima realiai. Per 25 metus tie labai priekabūs pirkėjai, kurie viską nori tikrinti, yra išnykę, bent jau pas mane. Paskutinis toks buvo atėjęs gal prieš 2 metus“, – prisiminė R. Rušinskas.
Jis išskyrė tris parametrus, pagal kuriuos galima vertinti automobilių būklę: rida, komplektacija ir nusidėvėjimas. O esminis būklės indikatorius – kaina.
„Kaina yra pagrindinis dalykas. Jeigu moki 10 tūkstančių už to vertą automobilį, džiaugsiesi kokybe. Jeigu už tą patį mokėsi 7 tūkstančius, tai tokį ir gausi“, – teigė „Westauto“ vadovas.
Kainą, pasak R. Rušinsko, galima pasitikrinti Vokietijos naudotų automobilių skelbimų tinklalapiuose – dažnai populiariausiuose lietuviškuose, Autoplius.lt ar Autogidas.lt, identiškų mašinų kainos būna žemesnės nei Vokietijoje. Tai rodo, kad tie automobiliai greičiausiai buvo stipriau daužti, arba jų kilometražas pakoreguotas.
