Ukmergės gatvė yra viena svarbiausių Vilniaus miesto arterijų – magistralinė gatvė, jungianti sostinę su kitais didžiaisiais miestais (Ryga, Šiauliais, Panevėžiu). Gatvėje yra itin intensyvus automobilių bei viešojo transporto eismas, ji jungia Vilniaus centrą su miegamaisiais rajonais, naujos plėtros teritorijomis ir priemiesčiais. Šalia jos kuriasi įmonės, verslai, prekybos centrai, vystomi nauji daugiabučių kvartalai.
Tačiau Ukmergės gatvės raida ir vystymas buvo gana stichiškas ir neplanuotas. Gatvės užstatymas, erdvių charakteris, eismo juostų skaičius yra nenuoseklus, skiriasi skirtingose atkarpose, trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, yra didelis eismo įvykių skaičius, tačiau visur dominuoja automobiliai.
Nei greitkelis, nei miesto gatvė
Gatvei reikia pokyčių, vis dėlto jau dabar aišku, kad per metus ar dvejus gatvė nepasikeis. Planuojama, kad projektas bus ilgalaikis – įgyvendinti etapais jį žadama per 15–20 metų. Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, ši gatvė turi būti skirta ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams.
„Kalbant apie šią gatvę matome tam tikrą ašį, kuri bent jau man atrodo gana simbolinė – prie pagrindinio įvažiavimo į miestą pagal transporto srautus tai didžiausias srautas, nes iš Kauno ir Ukmergės pusės atvažiuoja panašus automobilių skaičius, bet čia viskas susikoncentruoja į vieną gatvę. Tai, viena vertus, yra miesto vartai, kita vertus – tankus gyvenamasis rajonas. Bet jeigu reikėtų pasakyti, kuri gatvė labiausiai nukeliavo su miesto planavimu, tai būtų Ukmergės gatvė“, – kalbėjo meras.
Dabar tai nei greitkelis, nei tokia gatvė, kur galėtum jaustis kaip mieste, tarkim, užeitum į parduotuvę, nes tam ji nepritaikyta. Tai, anot mero, apsileidimo ir padrikos raidos pavyzdys, gana dėsningas sovietmečio pabaigai, bet jau dabar turėtų būti pasikeitęs.
Tikslios sąmatos kol kas miestas neturi, net apie preliminarius skaičius kalbėti nėra linkstama. Esą dalis darbų nekainuoja daug, kaip, tarkim, tvarkomos atskiros erdvės, sodinami medžiai, dalis susisiekimo problemų išsispręs statant Šiaurinę gatvę ir pan.
Savotiškas miesto centras
Pertvarkant Ukmergės gatvę, kurioje prasideda A2 magistralinis kelias į Panevėžį, Vilniaus miesto savivaldybė pasitelkė architektų biurą „Pupa – strateginė urbanistika“.
Ukmergės gatvei, kaip svarbiai miesto ašiai, trūksta miestietiško charakterio, saugių ir patogių erdvių, želdynų, perimetrinio užstatymo, teigiama vizijos pristatyme. Šioje vizijoje numatoma gatvę tvarkyti pagal gerąją Vakarų miestų praktiką, kuomet bus pradėta nuo visuomeninių viešųjų funkcijų ir erdvių, modernaus viešojo transporto bei infrastruktūros pėstiesiems ir dviračiams, želdinių plėtros.
Kaip sakė biuro įkūrėja ir architektė Justina Muliuolytė, jau dabar ši gatvė yra savotiškas centras, nes eismas intensyvus, aplinkui yra daug verslo centrų, prekybos centrų ir t.t.
„Dabar ši gatvė yra labiau automobilių, pėstieji tarp automobilių. Siektina, kad visoje gatvėje turėtume viešojo transporto juostas, taip pat bent dvi eismo juostos, kai kur ir tris, taip pat vietomis paralelinės gatvės įvažiavimui į gretimas teritorijas“, – teigė ji.
Gatvės eismo juostomis vietomis susiaurės, nes dabar yra labai plačios. Tokiu būdu pati gatvė nesusiaurės, bet taps funkcionalesnė.
Numatoma, kad Ukmergės gatvė bus tvarkoma pagal gerąją Vakarų miestų praktiką, kuomet bus pradėta nuo visuomeninių viešųjų funkcijų ir erdvių, modernaus viešojo transporto bei infrastruktūros plėtros.
10 km dviračių ir pėsčiųjų takų
Projekto įgyvendinimo metu planuojama nutiesti apie 10 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengti dvi reguliuojamas dviračių perėjas, pasodinti daugiau kaip 1500 medžių, prie gatvės sukurti apie 250 arų ploto dydžio skverą.
Gatvėje susiaurinus eismo juostas iki minimalių norminių dydžių, bus skirta papildoma ištisinė juosta viešajam transportui, kurią nuo pėsčiųjų ir dviračių takų skirs želdiniai. Nuo automobilių eismo ir automobilių stovėjimo aikštelių atskirti želdynais pėsčiųjų takai bus projektuojami abejose gatvės pusėse. Taip pat planuojamas Šeškinės požeminės perėjos atnaujinimas ir naujų požeminių perėjų, pritaikytų žmonėms su specialiaisiais poreikiais, įrengimas.
„Gatve kasdien ne tik pravažiuoja didžiuliai transporto srautai – šalia gatvės sparčiai auga gyvenamųjų būstų projektų bei verslo centrų skaičius, daugėja gyventojų. Būtent gyvenimo kokybė čia kelia daugiausiai klausimų, nes kol kas vietiniams laisvalaikį belieka leisti prekybos centruose“, – sako „Pupa – strateginė urbanistika“ įkūrėja ir architektė.
Linijinis parkas
Planuodami ilgalaikę gatvės atnaujinimo viziją, aplink Ukmergės gatvę architektai pasiūlė įkurti aktyvaus sporto ir pramogų aikšteles, treniruoklių zonas, riedlenčių parką, turgų, renginių erdves.
Paklausta, koks gi tas parkas šalia itin intensyvaus eismo gatvės, J.Muliuolytė teigė, kad tai tikrai nebus vien gatvę nuo gyvenamųjų ir verslo teritorijų atskirianti žalia juosta, bet tikri parkai su intensyvaus užimtumo aikštelėmis, tarkim, riedučių, krepšinio ir pan. Palei visą kelią turi atsirasti linijinis parkas, anot J.Muliuolytės, tai įprasta praktika miestuose.
Ukmergės gatvė šiuo metu jau yra pradėta tvarkyti apsodinant ją žaluma ir medžiais. Tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus numatoma pradėti 2019 m. antroje pusėje. Planuojama, kad techniniai pasiūlymai dėl kitų pertvarkos etapų – parko sodinimo, stovėjimo aikštelių pertvarkymo, gatvės eismo perorganizavimo – visuomenei bus pristatyti kitų metų pirmąjį pusmetį.
Svarbiausi pokyčiai bus ties sankirta su Ozo gatve dėl čia numatomo stadiono. Atsiras pėsčiųjų viadukas, takai, nuovažos automobiliams.
Vienas didžiausių iššūkių bus tarp Ateities ir projektuojamos Šiaurinės gatvių, kur vienoje pusėje yra Pašilaičiai, o kitoje – Fabijoniškės. Čia daug tuščių erdvių, todėl daug galimybių išnaudoti juos miestiečių poreikiams.
Tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus numatoma pradėti 2019 m. antroje pusėje.
Labiausiai keisis šiauriausia atkarpa, kuri yra prie miesto vartų, ties Perkūnkiemio rajonu. Čia daug tuščių sklypų, bet numatyti miesto vartai, aukštybinė zona. Prie atvykimo į miestą numatyta „Statyk ir važiuok“ aikštelė, bus viešojo transporto žiedas, tad galima iki čia atvažiuoti į miestą ir toliau judėti miesto transportu.
Šiek tiek šioje gatvėje keisis ir šviesoforų išdėstymas, jie neturėtų stovėti tankiau nei kas 600 metrų, dings kairieji posūkiai. Tačiau dalis sprendinių išsispręs įrengiant Šiaurinę, Pavilnonių, M.Lietuvio gatves. Tiesa, šviesoforas ties jungtimi tarp Ukmergės gatvės ir vakarinio aplinkkelio išliks, nors čia ateis ir M.Lietuvio gatvė. Bet tai esą bus savotiškas ženklas, kad atvažiavai į miestą, kur keičiasi važiavimo greitis ir t.t.
Vizija suskirstyta į penkis etapus, kurie palaipsniui galėtų būti įgyvendinti iki 2030 metų. Pradžia yra dabar tvarkoma Šeškinė, kur tvarkomas apželdinimas.
Tankins ne namų kiemuose
Anot Vilniaus miesto vyr. architekto Mindaugo Pakalnio, po sovietmečio ši gatvė buvo įsivaizduojama kaip kapitalizmo židinys, kai viskas čia yra – daugiabučiai, verslo centrai, daug automobilių, daug stovėjimo aikštelių. „Taip visi įsivaizdavo vakarietišką miestą. Tada būti Ukmergės gatvėje buvo kaip ir labiausiai kieta. Ne čia, ne Konstitucijos pr., o Ukmergės g. prieš 20 metų buvo vystymosi pagrindinė vieta.
Tačiau Vilnius darėsi europietiškesnis, jo vystymosi kryptis, bet ypač po NT krizės plėtra grįžo į miesto centrą, prasidėjo konversija, atsinaujinimas. Ukmergės gatvė liko iki galo nesusiformavusi, nei greitkelis, nei miesto gatvė“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Gatvė pasidarė svarbi arterija, bet liko prastesnė nei užmiesčio kelias. Be to, pastačius vakarinį, pietinį aplinkkelius, greitasis eismas persikėlė ten, taip pat į Geležinio Vilko gatvę, o visos kitos tapo centrinėmis miesto gatvėmis su viešuoju transportu, kur reikia gerinti galimybes judėti žmonėms, pritraukti naujas veiklas.
Tai ne vienintelis toks projektas, kuris planuojamas su visu aplinkos sutvarkymu. Taip suplanuota ir Šiaurinė gatvė.
Vis dėlto R.Šimašius pabrėžė, kad kalbant apie tankinimą nėra svarstoma statyti daugiabučius gyvenamuosiuose rajonuose kiemuose, tačiau aplink Ukmergės gatvę dabar yra pakankamai teritorijų plėtrai.
Visi planai bus įgyvendinami nesikertant su privačiais interesais – sklypai yra valstybinėje žemėje.
Beveik 10-ies kilometrų ilgio Ukmergės gatvė yra viena seniausių sostinėje. Esminių pertvarkų ji yra susilaukusi 1980-aisiais, kai buvo nutiesta platesnė, didesnių parametrų gatvė, iš pradžių formuota kaip greitkelis.
