„Per dieną nuvažiavau apie 700 kilometrų, o paskutinės maudynės vyko jau sutemus. Kokie pojūčiai apima? Panirus į kelių laipsnių temperatūros vandenį kvėpavimas suintensyvėja, šaltis skverbiasi į kūną. Ir taip penkis kartus per dieną“, – sako energijos ir idėjų nestokojantis keliautojas. Kaip jam sekėsi įgyvendinti savo sumanymą – skaitykite ir žiūrėkite vaizdo reportaže.
-
„Baltic to Arctic 2“: prie Nordkapo motociklu artėjančiam K.Mieliauskui teko važiuoti tuneliu po vandeniu
-
„Baltic to Arctic 2“: K.Mieliauskas motociklu pasiekė Nordkapą – iš kojų verčiantis vėjas ir nepakartojamas jausmas
-
Iš Vilniaus iki Šventosios – 1300 kilometrų? Keliautojas K.Mieliauskas išbandė motociklų maršrutą
Penkių ežerų iššūkis
Laisva šventinė diena – puiki proga naujam iššūkiui. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga keliautojas K. Mieliauskas iškėlė sau tikslą – išsimaudyti penkiuose giliausiuose Lietuvos ežeruose. „Esu žiemą išsimaudęs šalčiausioje apgyvendintoje vietoje žemėje penkiasdešimties laipsnių šaltyje, giliausiame pasaulio ežere viduržiemį, o dabar – Vasario 16-ąją – pabandžiau pagauti besitraukiančią žiemą čia, Lietuvoje. Nors dalyje Lietuvos oras panašesnis į pavasarį, gerokai drėgna, keli laipsniai šilumos, bet ežerai dar užšalę, o vanduo labai gaivus“, – sako jis.
K. Mieliauskas pasakoja, kad iššūkis buvo ne tik pačios maudynės, bet ir logistika. Į maršrutą pateko Malkėstaičio ežeras Molėtų rajone (57 m gylio), Tauragnų ežeras Utenos rajone (62 m gylio), Gavio ežeras Ignalinos rajone (56 m gylio), Vištyčio ežeras Vilkaviškio rajone (54 m gylio) ir Verniejaus ežeras Trakų rajone (52 m gylio). Išvykstant iš Vilniaus ir grįžtant į tą patį tašką per dieną susidarė apie 700 kilometrų, o paskutinės maudynės vyko jau sutemus.
Pasitiko ir žolė, ir pusnys
Šiauriausiai ir piečiausiai esančius ežerus skiria beveik 300 km, per kuriuos vaizdas kardinaliai pasikeitė – jei Molėtų, Utenos ir Ignalinos rajonuose laukė gilus sniegas, tai Trakų ir Vilkaviškio rajonuose buvo galima išvysti pavasariškai plikus laukus. „Molėtų rajonas ir pirmasis ežeras pasitiko pusnimis. Tauragno ežeras Utenos rajone – taip pat žiemiškai atšiaurus, tačiau dėl pliusinės temperatūros ledas pasidengęs minkštu sniego ir vandens sluoksniu. Ledo storis – geras sprindis. Panašus vaizdas laukė ir prie Gavio ežero Ignalinoje.
Išsimaudęs šiuose trijuose ežeruose apie keturias valandas važiavau iki Vištyčio Vilkaviškio rajone. Įdomu tai, kad pasiekus Kauną žiema pasibaigė – sniego nėra, viskas žalia. O Vištyčio ežeras pasitiko stipriu vėju ir nemažu bangavimu. Labiausiai nustebino tai, kad ežeras neužšalęs, tik prie kranto yra suneštų ledų, todėl pasiėmęs kirvuką juos šiek tiek prasikirtau, bet eketės jau nebuvo kur daryti. Galiausiai, jau sutemus pasiekiau ir Verniejaus ežerą šalia Aukštadvario.
Čia ledas siekė apie pusę sprindžio, tad ženkliai plonesnis. Beje, šaltame vandenyje sutemus maudžiausi pirmą kartą. Šalčio pojūčio tai nekeičia, tik gal įdomiau ir romantiškiau“, – potyriais dalinasi K. Mieliauskas.
Paklaustas apie važiavimo sąlygas, keliautojas pastebi, kad keliai ties Vištyčiu pavasariškai švarūs. O štai Ignalinos, Molėtų ir Utenos rajonuose – stipriai pažliugę, ypač pasukus į link ežerų vedančius nedidelius keliukus, šie yra labai provėžoti. Net ir asfaltuoti rajoniniai keliai su provėžomis, tad vairavimo sąlygos keliuose gan sudėtingos.
Penki kartai per dieną
K. Mieliauskas sako, kad šaltame vandenyje maudosi reguliariai, tačiau penkis kartus per vieną dieną – pirmą kartą. „Maudantis penkis kartus iš eilės kyla papildomų iššūkių – kaskart išsimaudžius norisi nušluostyti sausu rankšluosčiu, tad reikėjo penkių. Įprastai, išlipęs iš eketės atsistoju ant rankšluosčio, kad nešaltų padai. Taigi reikia dar penkių? O kaip dėl glaudžių?“ – juokiasi keliautojas.
Anot jo, jutimiškai, jei vanduo vėsesnis nei 5 laipsniai – o po ledu esantis vanduo paprastai būna 0,5-2 laipsnių šilumos – jaučiasi panašiai šaltas. Paklaustas, ar jis šaltį jaučia, atsako teigiamai: „Žinoma, šaltį tikrai jaučiu. Panirus į tokios temperatūros vandenį kvėpavimas suintensyvėja. Šaltis skverbiasi į kūną... Bet rekordo nesiekiu, todėl užtenka ir kelias minutes pabūti šaltame vandenyje, kad spėčiau patyrinėti užplūstančius pojūčius. Norint šaltame vandenyje pabūti ilgiau, reikėtų naudoti specialias kvėpavimo ir judesio technikas. Apie jas daugiau informacijos galima rasti internete, taip pat Lietuvoje yra keli sertifikuoti treneriai.“
Maudynės padeda stiprinti imunitetą
Keliautojas tvirtina, kad išlipus iš vandens kurį laiką nebūna šalta, nes kūnas intensyviai kovoja su šalčiu, tad yra laiko patogiai nusišluostyti ir apsirengti. Išsimaudžius svarbu atsigerti šilto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos, pavalgyti. Jis pastebi, kad po maudynių kūnas dar kurį laiką pats save šildo – vėsos jausmą keičia šilumos bangos. Anot keliautojo, tai yra normali kūno reakcija.
„Šaltame vandenyje maudausi kiekvieną rytą. Galėčiau tai palyginti su savotišku energijos įkrovimu, atsinaujinimu („refresh“). Reguliarus grūdinimasis pagerina bendrą organizmo būklę – šaltas vanduo suaktyvina kraujotaką, limfos tekėjimą ir ląstelių cirkuliaciją. Man taip pat svarbi mityba, kurioje būtų gausu antioksidacinį poveikį turinčių vitaminų ir medžiagų. Ir, žinoma, nepamirštu maisto papildų Immunace, kurių sudėtyje gausu antioksidantų bei kitų medžiagų imuninės sistemos palaikymui,“ – sako K. Mieliauskas.
Paklaustas, ar rekomenduoja penkias ledines maudynes per dieną, keliautojas K. Mieliauskas šypsosi, kad penkis kartus per dieną tikrai nerekomenduoja, tačiau kelti iššūkius gyvenime ir siekti tikslų, ir išbandyti save šaltame vandenyje tikrai verta ir prasminga.
