Žinoma, japoniškų automobilių gerbėjai tuoj pat atidarys „Google“ paveikslėlių paiešką ir parodys man „Altezza“ bei kitokius saldainiukus, glostančius JDM‘erių širdį.
Tiesa, nesupraskite žodžio „nežavi“ neteisingai – tai, kad „Lexus“ iš esmės visada buvo patikimi ir tikrai geri automobiliai yra faktas. Kitaip ir negalėtų būti turint omenyje tai, kad šio prekinio ženklo modeliai yra prabangia medžiaga apsiūti ir galingus variklius gavę „Toyota“ automobiliai. Šie, beje, taip pat ilgą laiką žavėjo nebent už racionalius sprendimus atsakingą smegenų dalį, bet visiškai nevirpino dvasinio pasitenkinimo stygų. Viskas pasikeitė, kai „Toyota“ prezidentas Akio Toyoda pasakė, jog nebegamins nuobodžių automobilių. Tai pasijautė vairuojant naujausias tojotas, bet nežinojau, ar jis tą patį turėjo omenyje ir apie „Lexus“. Tiesa, naujausias RX, atrodo, taip pat šiek tiek papuola po šiuo pažadu.
Spiginant Kalifornijos saulei žurnalistams buvo pristatyta nauja, jau penkta RX modelio karta. Tai prabangus krosoveris, gyvuojantis beveik 25 metus, o galvojant apie jo istoriją galima drąsiai teigti, jog japonai labai sėkmingai numatė ateitį. „Nissan“ mėgsta girtis, jog su „Qashqai“ jie išrado miesto krosoverių segmentą, tačiau pirmoji šio modelio karta buvo pristatyta 2006 metais, kai „Lexus RX“ keliais riedėjo jau nuo 1998-ųjų.
Penktoji RX karta iš arti
Taigi, penktosios kartos RX pirmiausiai atkreipė dėmesį savo dizainu – iš užpakalio jis labai gražus ir elegantiškas. Panašus ir į neseniai pristatytą NX modelį. Tiesa, čia nebeliko ženklelio, o kaip dabar madinga – tik užrašas. Kažkas per vakarienę „Lexus“ inžinieriams ar dizaineriams skundėsi, jog reikėtų uždėti ir ženklelį, nes kaip dabar iš toli žinosi, kad tai „Lexusas“, bet aš tyliai šypsojausi ir visiškai tam nepritariau. Iš šono automobilis liko su sau būdingomis linijomis, tačiau priekis man neduoda ramybės – niekaip nepripratau prie kumpos jo nosies. Apie ką kalbu suprasite pažiūrėję į nuotraukas.
Salonas – tiesiog maloni vieta būti. Per vidurį pūpso didelis ekranas, tačiau tiek klimatui, tiek garsui valdyti yra palikti ne šiaip fiziniai valdikliai, bet dar ir su gražiu apipavidalinimu. Važiuodami su kolega iš Estijos juokėmės, kad taip gamintojas užsitikrino bent vieną pagyrimą iš žurnalistų, nes bene visi sutartinai nemėgsta, kai šia valdikliai yra perkeliami į ekraną – nesaugu, nepatogu ir nervina. Įdomioje vietoje automobilio įjungimo ar užvedimo mygtukas – tarp vairo ir ekrano, viršuje. Keista, nelabai patogu, bet ką jau dabar.Salono medžiagos puikios, bandžiau net kelių skirtingų komplektacijų modelius ir nuoširdžiai neradau prie ko prikibti. Labai patiko šviesaus medžio intarpai.
Bet jeigu prie medžiagų neprikibsiu, tai prie kitko, prie ko prikibti, vis tiek radau – ant vairo yra sumontuota nemažai mygtukų ir jie tikrai patogiai spaudžiasi, tačiau keturių krypčių mygtukai yra be priskirtų funkcijų – jos gali kisti nuo situacijos. O tai, ką jie reiškia, yra atvaizduota projekciniame ekrane ant priekinio stiklo. Ir čia viskas būtų dar neblogai, bet pavyzdžiui vairuojant su poliarizuotais akiniais, kurie sumažina atspindžius ir tikrai padeda matyti kontrastingesnį ir ryškesnį vaizdą, ant stiklo projektuojamas vaizdas tiesiog dingsta. Tad teks arba išmokti mintinai mygtukų reikšmes, kas, matyt, naudojant automobilį kasdien yra įmanoma, arba vis kilnoti akinius ar sukioti galvą (poliarizacinis efektas skiriasi pakreipus galvą).
Beje, spalvos. Retai apie jas kalbu, bet rinkitės vario spalvą. Arba juodą. Ir būtinai „F Sport“. Tada automobilis atrodys gerai ir net sportiškai. Žinoma, tik tiek, kiek krosoveris gali atrodyti sportiškai.
Hibridai, visur hibridai
Ne nuostabu, kad prakalbus apie „Toyota“ šeimos gaminį turime kalbėti ir apie hibridinę sistemą, tik geroji dalis yra ta, jog pastaroji japonų išdirbta tiek gerai, kiek įmanoma. Naujasis RX siūlomas kelių galios variantų: 350h įprastas hibridas, 450h+ įkraunamas hibridas ir pats smagiausias 500h įprastas hibridas su šešių pavarų automatine dėže. Prieš kurį laiką sakiau, kad šio koncerno automobiliams iki to, kad jie taptų bene geriausi rinkoje, trūksta atsisakyti variatoriaus tipo pavarų dėžės ir pakeisti multimediją. Panašu, kad norai buvo išgirsti. Ir tikrai nesigailiu to norėjęs – nors variatorius dėl geros garso izoliacijos girdisi labai mažai, matyti, kaip jungiasi pavaros ir šokinėja variklio sūkiai yra daug malonesnis jausmas.
Nei viena iš šių versijų nėra skirta važiuoti į lenktynių trasą, bet net ir silpniausia turi 245 arklio galias, kurių visiškai užtenka kasdienėms reikmėms. Įkraunamas hibridas išvysto 309, o 500h – 371 AG. Pastarasis šimto kilometrų per valandą greitį pasiekia per 5,9 sekundės, bet sėdint patogiame ir tyliame salone tai beveik nesijaučia. 350h sąnaudos, pasak gamintojo, siekia apie 6,4-6,7 litro, 500h – 8,2-8,5. Įkraunamas hibridas turėtų naudoti vos vieną litrą, bet tai galioja iki tol, kol išsikraus 18,1 kWh talpos baterija. Manau visais atvejais, išskyrus tą, kai kasnakt jungsite mašiną į rozetę, reikėtų rinktis tarp 350h ir 500h. Ir pastarasis yra daug geresnis pasirinkimas, jei mėgstate kiek aštresnį vairavimą.
Vairuojant RX galima jausti, kad važiuoklė stengiasi suteikti komforto keleiviams, tačiau mašina nėra linguojantis laivas ir leidžia važiuoti dinamiškai, kai to norisi. Tiesa, greituose posūkiuose nepastebėjau jokio, arba tik labai mažą, svyravimą į šonus. Vairuojant dinamiškai nustebino keistas stabdžių pedalo jausmas – atrodė, kad iš jo negaunu jokio atgalinio ryšio, bet ir automobilis stabdė kitaip. Tikrai ne blogiau – tiesiog kažkuo kitaip. Tik paskui, per produkto prezentaciją, sužinojau, kad „Lexus“ sukonstravo naują stabdžių valdymo technologiją, o jos pagrindinis tikslas yra išvengti efekto, kai stabdant priekis susmenga žemyn. Tą žinant tikrai pavyko pastebėti, kad stabdymas yra kiek malonesnis, tačiau stabdžių pedale vis tiek neatradau jokio automobilio bendravimo su manimi.
Beje, dar viena prabangiems automobiliams būdinga savybė – nesijaučia greičio. Važiavome kalnų keliukais, kur patys gamintojai rekomendavo nusukti, jeigu norisi pavairuoti dinamiškai. Vairavau, bet vairavau tiek, kad nekiltų pulsas aukščiau normalaus. Vis dar bijau serpentinų, nes įsivaizduoju klaidos kainą, bet net važiuojant saugiu tempu mano keleiviai sakė, jog buvo per greitai. Pasirodo greičiai buvo pakankamai dideli, bet viskas kontroliuojama, automobilis klausė kiekvieno mano nurodymo ir nė kiek neatsikalbinėjo. Ir tai net nebuvo galingiausias modelis.
O, tiesą sakant, dinamiškai važiavau labai nedaug. Sėdint „Lexus“ to nesinori. Lauke spigino Kalifornijos saulė ir vietomis buvo 40 laipsnių karščio. Vos išlipi į lauką ir karštis spaudžia žemyn, tad nesinorėjo nieko aktyvaus ir mes ramiai važiavome greitkeliais ir kalnų keliais, klausėmės amerikietiškų dainų ir mėgavomės komfortišku ir ramiu važiavimu. Man „Lexus“ yra apie tai, o arkliai po kapotu skirti tam, kad kai reikės kažką aplenkti – aplenktumėte, o kai reikės nusitempti kateriuką iki Drevernos uosto, nepritrūktų galios važiuojant autostrada.
Naujasis RX yra geras automobilis ir prikibti prie jo sunku. Man nepatiko jo kumpa nosis, nesusidraugavau su stabdžių pedalu kai norėjau važiuoti sportiškiau, o norėdamas sužinoti ką reiškia ant vairo esantys mygtukai turėjau kaip indas kraipyti galvą. Bet čia nėra argumentai, kurie neleistų vairuoti tokio automobilio kasdien. Jei norite naujo šios klasės automobilio ir turite kojinėje atsidėję jam šiek tiek daugiau pinigų – naujas RX turėtų būti vienas pagrindinių kandidatų.
