Apmokestinamos taršos kartelė pasirinkta remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir taikomasi į mažiausiai teršiančius automobilius. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Transporto skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad rezultatų būtų galima pasiekti, tačiau tikrai ne artimiausiu metu.
„Siūloma, kad už taršą reikėtų susimokėti privalomos techninės apžiūros metu. Naujų automobilių atveju, pirmoji įmoka už taršą būtų trejiems metams, o vėliau už taršą reikėtų mokėti kas dvejus metus. Teoriškai skaičiuojant, už labai taršų automobilį, kuris išmeta, pavyzdžiui, 330 g/km reikėtų mokėti 120 eurų (20 už tai, kad viršija 130 g/km, 100 eurų – už papildomus 200 g/km).
120 eurų dvejų metų laikotarpiui nėra ta suma, dėl kurios vairuotojai atsisakys prabangesnių senų automobilių. Juk kaštai šiuo atveju siekia vos 5 eurus per mėnesį. 20 eurų atveju, mėnesiui atitektų 83 euro centai – man tai labiau panašu į eilinę rinkliavą be didelės prasmės. Vienintelis privalumas – biudžeto papildymas arba sudarymas. Bet tikrai ne vertimas atsisakyti taršių automobilių“, – įsitikinęs M.Buzelis.
Pavyzdžiui, 2010 metų „VW Golf 6“ 1.2 TSI į aplinką išskiria 129 g/km anglies dvideginio. Tų pačių metų gamybos „VW Golf 6“ 2.0 TDI – 126 g/km.
2018 metų keturių varomų ratų „VW Passat“ 2.0 TDI – 130 g/km. O 2004 metų „BMW 530d (E61)“ – 213 g/km.
M.Buzelio duomenimis, Lietuvoje registruota apie 1,5 mln. automobilių. – didžiajai daliai jų savininkų visgi tektų mokėti minimaliai 20 eurų, jei ši suma bus patvirtinta.
„Galime daryti prielaidą, kad tokių, kurių CO2 emisija didesnė nei 130 g/km, Lietuvoje yra apie 1,3 mln., nors esu įsitikinęs, kad jų bus daugiau. Toks taršos mokestis teoriškai leistų surinkti didelį biudžetą. Vien nuo bazinės 20 eurų sumos susidaro apie 26 mln. eurų. Su tokiu krepšeliu galima taikyti subsidijas naujesnių automobilių įsigijimui, sudaryti geras sąlygas senų automobilių utilizavimui ir t.t.“, – siūlomos priemonės privalumus įvardijo M.Buzelis.
Nuo mokesčių nepabėgsi
Žurnalistas, „Autobild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius įsitikinęs, kad sunku kol kas kalbėti apie tik ką pateiktą pasiūlymą ir visus pasvarstymus. Tačiau tam, kad planuojama tvarka būtų realiai įgyvendinta ir žmonės neišeitų į gatves protestuodami, reikia jiems aiškiai ir paprastai išdėstyti, kas kaip veiks ir kodėl. Taip pat atsižvelgti ir į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
Jau senokai skamba ir pasiūlymas suteikti vienkartines 1000 eurų kompensacijas taršų automobilį keičiant ekologiškesniu.
„Bet koks mokestis bus priimtas neigiamai, žmonės nenorės dar papildomai už kažką mokėti, kad ir kam jis būtų skirtas. Mano siūlymas – kad ministerija aiškiai išaiškintų žmonėms: kiek reikės mokėti, už ką ir paaiškintų motyvacinės sistemos veikimą ir būtų pasakyta, kas nutiks su jo automobiliu, ką už tai galima gauti ir ką bus galima pirkti“, – sako V.Milius.
Jo teigimu, siūlomas 20 eurų mokestis nepaskatintų vairuotojų keisti automobilių, o kai kuriuos paveiktų net ir labai skaudžiai.
„Man 20 eurų mokestis nėra didelis ir neturėtų būti skausmingas didžiajai daliai žmonių. Tačiau tam tikram sluoksniui, kuris važiuoja automobiliais ir visomis išgalėmis nori jį turėti ir toliau, jis vis tiek bus tam tikra našta. Yra žmonių, kurie skaičiuoja nuo algos iki algos, ar šeimos, kurios turės neleisti savo vaiko į kokią pramogą, vien dėl to, kad mokėtų mokestį – jiems bus skausminga. Nemanau, kad jis paskatins pirkti kitą – brangesnį, ekologiškesnį automobilį“, – įsitikinęs V.Milius.
