Vos tik pristačius naujuosius KET pakeitimus, vairuotojai pradėjo piktintis, kad nuo šiol prie kai kurių pėsčiųjų perėjų atsiras daug eismo spūsčių, nes, vadovaujantis naujais reikalavimais, dėl nuolatinio pėsčiųjų srauto jas įveikti nepažeidus KET bus praktiškai neįmanoma.
Pavyzdžiui, Vilniuje minimos pėsčiųjų perėjos Gedimino prospekte šalia Vinco Kudirkos aikštes ir prie Baltojo tilto. Kaune – Savanorių prospekte ir Laisvės alėjoje esančios perėjos.
Bet, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio, su panašiais sunkumais gali susidurti ne tik Lietuvos didmiesčių, bet ir mažesnių miestų ir miestelių vairuotojai.
„Tikrai negalima sakyti, kad tai tik Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų klausimas, nes mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose yra didesnis momentinis pėsčiųjų srautas, naujų KET pakeitimų traktavimas taip pat gali sukelti dilemą – ar vairuotojas sustos ir visus praleidinės, taip sugaišdamas daug laiko, ar nesivadovaus naujais reikalavimais ir taps pažeidėju“, – pastebi T. Kamaitis.
Savivaldybės turi tvarkytis pačios
Vietų, kuriose nauji KET reikalavimai gali tapti tikru nervų ir kantrybės išbandymu vairuotojams – ne viena ir ne dvi. Kad, pavyzdžiui, minimose Vilniaus pėsčiųjų perėjose vairuotojams tikrai gali kilti keblumų, norint pravažiuoti pėsčiųjų perėjas laikantis KET atnaujinimų, pripažįsta ir pakeitimus parengusi Susisiekimo ministerija. Tačiau akcentuojamas pėsčiųjų saugumas, o su kilusiomis problemomis siūloma tvarkytis pačioms miestų savivaldybėms.
„Dėl didelio, kartais nenutrūkstamo pėsčiųjų srauto, maršrutinio transporto ir kitų automobilių vairuotojams sudėtinga paisyti KET reikalavimų dėl pėsčiųjų praleidimo perėjose, o pėstiesiems yra nesaugu, kai automobiliai kerta pėsčiųjų perėją tarp pėsčiųjų.
Todėl, mūsų nuomone, kelio savininkai, šiuo atveju savivaldybės, siekiant užtikrinti eismo saugą ir pašalinti eismo organizavimo trūkumus, kai piko metu pėstieji ir automobiliai kerta pėsčiųjų perėją vienu metu, turėtų svarstyti galimybę įrengti papildomas eismo saugos priemones, pavyzdžiui, šviesoforus“, – teigiama Susisiekimo ministerijos raštu atsiųstame atsakyme.
Kaunas ruošėsi dar prieš atsirandant naujiems reikalavimams
Toks Susisiekimo ministerijos atsakymas, panašu, nė kiek nenustebino nei Vilniaus, nei Kauno miestų atstovų, nes apie tai, kad šiuose didmiesčiuose reikia ieškoti kompromisų, jog ir pėstieji būtų saugūs ir vairuotojams nekiltų didelių nepatogumų, pradėta dar iki priimant naujuosius KET pakeitimus.
Kauno miesto Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis pasakoja, kad laikinojoje sostinėje netrukus nebeliks itin pavojingų pėsčiųjų perėjų, o baigus visus suplanuotus darbus, teigiamus pokyčius turėtų pajusti ir pėstieji ir vairuotojai.
„Per pastaruosius dvejus metus gerokai padidinome finansavimą eismo saugumo gerinimui ir įdiegėme daug priemonių. Keturių arba šešių eismo juostų gatvėse praktiškai visur yra įrengtos reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pavyzdžiui, vis dar pačioje avaringiausioje Kauno gatvėje, Savanorių prospekte, po šiemet planuojamų baigti darbų nebeliks nė vienos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.
Kai neliks nereguliuojamų perėjų, tai leis geriau koordinuoti eismą ir padidinti pralaidumą, nes bus galima įdiegti „žaliąsias bangas“ ir vienas ar kitas į perėją įžengęs pėsčiasis nesustabdys transporto srauto. Tai pagerins ir pralaidumą, ir pėsčiųjų saugumą“, – LRT.lt teigia R. Mikaitis.
Nepaisant to, specialistas pastebi, kad visose probleminėse vietose sudaryti sąlygas tenkinančias visų eismo dalyvių interesus – neįmanoma. Todėl vairuotojai bus priversti būti atidesniais ir stebėti pėsčiųjų veiksmus, o dėl padažnėjusių sustojimų gali formuotis ir netikėtos eismo spūstys.
R. Mikaitis naujuosius KET reikalavimus palygino su kitu KET pakeitimu, dėl kurio, kai kuriuose Kauno miesto vietose pradėjo formuotis eismo spūstys, nors anksčiau to nebuvo.
„Geras pavyzdys, kai atsirado prievolė sustoti prie žalios rodyklės sukantiems į dešinę. Tam tikrose vietose piko metu pradėjo formuotis nemažos automobilių eilės, kurių anksčiau nebūdavo. Todėl ir šis naujasis reikalavimas pralaidumo tikrai nepadidins“, – palygina R. Mikaitis.
Vilniuje planuojami nauji šviesoforai
Sostinės vairuotojų ir pėsčiųjų taip pat laukia permainos. LRT.lt T. Kamaitis papasakojo, kad šiuo metu planuojama pertvarkyti iki penkių Vilniuje esančių pėsčiųjų perėjų, kuriose turėtų atsirasti šviesoforai, reguliuojantys eismą vairuotojams ir pėstiesiems, o greičiausiai permainos numatomos prie Baltojo tilto.
„Šiuo atveju, dar nežinodama apie šiuos KET pakeitimus, Vilniaus miesto savivaldybė tam tikrose nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose yra užsakiusi šviesoforų įrengimo projektus. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėjai prie Baltojo tilto jau parengtas techninis projektas, bus įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas, kur eismą reguliuos šviesoforai. Jie šioje vietoje turėtų atsirasti kitais metais“, – pasakoja T. Kamaitis.
Bet kalbant apie kitą probleminę Vilniaus vietą prie Vinco Kudirkos aikštės, T. Kamaitis sako, kad situacija kiek sudėtingesnė ir šioje vietoje įrengti šviesoforus nėra taip paprasta.
„Tokioje vietoje turėtų būti atliekamas srautų modeliavimas, prieš užsakant techninį projektą šviesoforiniam reguliavimui ir nustatoma, ar įrengus šviesoforus nenukentės viešojo transporto ir bendrojo srauto laikas įveikiant minėtą atkarpą.
Po to turėtų būti apsibrėžiama, ką reikia reguliuoti. Mano manymu, šioje vietoje turėtų būti reguliuojamos Gedimino prospekto perėjos ties Vilniaus ir Jogailos gatvėmis“, – sako T. Kamaitis.
Specialistas pabrėžė, kad naujuosius KET reikalavimus vertina kaip būdą pagerinti eismo saugumą pėsčiųjų atžvilgiu, bet jokiu būdu ne kaip priemonę, kuria skatinama, kad savivaldybės įrenginėtų šviesoforus. Taip pat priduria, kad panašūs reikalavimai sėkmingai veikia kitose šalyse.
„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, likus dar ganėtinai dideliam atstumui iki pėsčiųjų perėjos, vairuotojas jau mažina greitį ir pastebėjęs pėsčiąjį sustoja ir praleidžia jį, nors jis nuo perėjos dar nutolęs per metrą ar du.
Todėl, kaip suprantu iš naujų KET pakeitimų ir papildymų, tokiu pačiu keliu eina ir Lietuva, kad artėjant pėsčiajam vairuotojas jį stebėtų ir lėtintų greitį, o esant reikalui sustotų ir praleistų“, – mano T. Kamaitis.
Trečdalis žuvusių keliuose – pėstieji
Pagal Susisiekimo ministerijos pateiktus Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose žuvo 44 pėstieji. Tai sudaro trečdalį tarp visų Lietuvos keliuose žuvusių žmonių. Dėmesys atkreipiamas į tai, kad net 12 žmonių gyvybes prarado pėsčiųjų perėjose.
„KET pakeitimais siekiama pakeisti vairuotojų elgesį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, eismo situaciją įvertintų ir sprendimą dėl pėsčiojo praleidimo priimtų iš anksto, tai yra, ne pėsčiajam jau stovint važiuojamojoje dalyje, kai vairuotojo veiksmai siekiant išvengti pėsčiojo partrenkimo jau gali būti pavėluoti, o pėsčiajam dar stovint ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies krašto ir laukiant galimybės įžengti“, – kodėl buvo priimti naujausi KET pakeitimai teigia Susisiekimo ministerijos atstovai.
Praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 68 pėstieji, o 2016-aisiais – 73. Todėl galima manyti, kad situacija gerėja, tačiau Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad nepaisant gerėjančių eismo saugos rodiklių, pastarąjį dešimtmetį eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių pėsčiųjų skaičiai, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka labai dideli. Europos Sąjungoje pėsčiųjų žūtys eismo įvykiuose sudaro vidutiniškai apie 20 proc. žūčių keliuose, o Lietuvoje – daugiau nei 30 proc.
