Istoriškai „Citroën“ niekada nepraleidžia progos imtis eksperimentų, kurie visuomet sulaukia įvairiapusiškų atsiliepimų. Tiesiog užtenka pažvelgti į pastarųjų metų pavyzdį – „Lietuvos metų automobilio“ konkurso karūną laimėjusį „C5 X“, kuris į Europoje vis mažėjantį segmentą sugrįžo pasiūlydamas įdomų, praktišką hečbeko, sedano ir krosoverio kokteilį. Vis dėlto, antrasis „Citroën“ bandymas sugrįžti į sedanų segmentą yra gerokai kompaktiškesnis, įperkamesnis, bet kartu su ne ką mažesne ambicija sunykusioje automobilių klasėje įpūsti naujų vėjų.
Skirtas ne tik Europai
Papildomą X raidę turintys „Citroën“ prekės ženklo sedanai, regis, siekia pasiūlyti tai, ko trokšta didžioji dauguma naujų automobilių pirkėjų – patenkinamą prošvaisą bei aukštai iškeltą vairuotojo poziciją. Nors „C5 X“ ir jo mažesnysis brolis „C4 X“ neatrodo kaip visureigiai, tačiau ties šia vieta reikėtų pabrėžti, jog abudu automobiliai buvo sukurti galvojant ne apie Europą, o apie kitus regionus.
„Citroën C5 X“ pagrindinė rinka yra Kinija, kurioje erdvūs ir patogūs automobiliai iki šių dienų išlieka populiarūs. Tuo tarpu „C4 X“, su kuriuo „Citroën“ senajame žemyne nori įtikti jaunoms šeimoms, buvo sukurtas mąstant apie Turkiją, Afriką ir Artimuosius Rytus – regionus, kuriuose „Citroën“ siekia plėsti savo įtaką ir kartu mažinti savo priklausomybę nuo Europos.
Toks „Citroën“ tikslas – sveikintinas ir suprantamas, tačiau tokių modelių rinkoje pasirodymo patirtys rodo, jog, gamintojams siekiant drastiškai sumažinti automobilio kainą, tokio modelio gamybą vykdo kažkur už Europos ribų. Bet tik ne „Citroën“.
Tikėtina, kad po intensyvių derybų bei sumanių inžinerijos sprendimų „C4 X“ gamybos vietą nulėmė ypač artimas ryšys su Europoje jau keletą metų parduodamu „C4“ krosoveriu. Gamintojui siekiant gamybos pajėgumus optimizuoti kuo didesniu koeficientu, „C4 X“ sedaną sulipdė iš beveik tų pačių komponentų.
Tiesiog pažvelkite į priekinę „C4 X“ dalį – ten siauros LED dienos žibintų juostelės, o po jomis – trumpąsias ir ilgąsias šviesas talpinantis ornamentas, kuris primena įėjimą į olą. Nebandykite nuraminti savo nuojautos, mat šiuos elementus tikrai jau esate matę, mat „C4 X“ ir „C4“ daugelyje vietų yra absoliučiai identiški.
Kaip priekinis buferis, variklio dangtis, sparnai. Iš tiesų, iki pat vidurinio statramsčio „C4“ ir „C4 X“ yra absoliučiai identiški, be to, netgi gaminami ant tos pačios konvejerio linijos Ispanijoje esančioje „Citroën“ gamykloje. Vieninteliai skirtumai tarp šių modelių išryškėja už priekinių durelių, kur gerokai prailginta galinė dalis (340 mm ilgesnė už „C4“) padeda sukurti tradicinio sedano siluetą.
Galinės dalies prailginimas, iš tiesų, labiausiai pasitarnavo praplečiant bagažinės tūrį. „C4 X“ automobilyje jis išaugo nuo 340 iki net 510 litrų, tačiau šią masyvią, daiktams skirtą dėtuvę, bus galima pilnai išnaudoti tik prisitaikius prie bagažinės pakrovimo angos pločio ir aukščio, mat „Citroën“ kažkodėl nusprendė, jog didesniame „C5 X“ naudotas hečbeko stiliaus bagažinės dangtis čia nėra tinkamas. Na arba reikalaujantis per didelių investicijų koreguojant bagažinės atidarymo mechanizmą.
Sąsajos su krosoveriais
Kaip ir minėjome anksčiau, X raidės naudojimas automobilio pavadinime simbolizuoja sedaniškos prigimties modelio sąsajas su krosoveriais – tais, kurie džiugina padidinta kėbulo prošvaisa.
„C4 X“ ji siekia 156 mm ir yra labai artima „Volkswagen T-Roc“ ar „Mini Countryman“, tačiau kartu yra vidutiniškai 10–15 mm didesnė už tradicinio hečbeko. Nors rankoje laikant liniuotę 10–15 mm neatrodo didžiulę įtaką padarantis rodiklis, tačiau kiekvienas papildomas milimetras tikrai leis užtikrinčiau statant automobilį šalia grobuoniškų šaligatvio bortelių ar tiesiog nesijaudinti, jog šiek tiek patvinęs vieškelis link naujoviško kotedžų kvartalo netaps galvą keliančiu iššūkiu. Kita vertus, bet koks nuklydimas nuo asfalto bus palydėtas netikėtai maloniais įvertinimais.
Tik nesupraskite klaidingai. „C4 X“ nėra skirtas rimtai bekelei, mat jis siūlomas tik su priekinių varančiųjų ratų pavara, tačiau automobilyje naudojami hidrauliniai amortizatoriai su jų viduje esančiais papildomais vožtuvais sklandžiai amortizavo ispaniškų žvyrkelių ir vieškelių nelygumus, kurių Ispanijoje vykusių bandymų metu teko ieškoti specialiai.
Kita vertus, įprastinėse, miesčioniškose džiunglėse „C4 X“ elgiasi kaip tikras „Citroën“ šeimos narys. Nors Ispanija negarsėja kaip šalis, kurioje būtų labai lengva surasti prastos būklės kelio ruožą, tačiau bandymų metu „C4 X“ leido patogiai ir neįpareigojančiai blaškytis po Madrido gatves ir jo apylinkes, sudarydamas jausmą, jog „C4 X“ čia jaučiasi it žuvis vandenyje, o tai labai stipriai nuteikia optimistiškai, mat Lietuvoje tikrai atsiras pirkėjų, kurie įvertins tokias pakabos savybes.
Vakarų Europoje – tik elektrinis
Aukštesnę elektrifikacijos pavarą įjungęs „Stellantis“ koncernas artimiausiais metais planuoja pasiūlyti daugybę skirtingų elektromobilių, todėl neturėtumėte nustebti, kad „C4 X“ taip pat bus siūlomas su elektros pavara.
„C4 X“ bus siūlomas su 45 kWh naudotinos talpos baterija bei 136 AG ir 260 Nm generuojančiu elektros varikliu, kurį „Stellantis“ iki šiol naudojo „Citroën e-C4“, „Peugeot e-208“ ar „Opel Mokka-e“. Kaip ir kituose „Stellantis“ koncerno modeliuose, šios elektrinės pavaros charakteristikos – optimalios. Momentali akceleracija – ne pribloškianti, bet tolygi ir linijinė, leidžianti pakankamai mikliai mieste pagreitėti ir įsilieti į srautą.
Esant poreikiui, galima įsijungti „Sport“ važiavimo režimą, kuriame akceleratorius tampa jautresnis, o pati pavara demonstruoja šiek tiek daugiau ūpo didinant greitį, tačiau jo naudojimas tiesiog atrodo beprasmiškas, nes, visgi, energijos sąnaudos elektromobilyje turi žymiai didesnę įtaką, o baterijų įkrovimas Lietuvoje šiandien vis dar nėra toks patogus kaip norėtųsi.
Kita vertus, suradus galingesnę įkrovimo stotelę, „e-C4 X“ baterijas galės įkrauti maksimalia 100 kW nuolatinės srovės galia ir, teoriškai, įkrovimas nuo 0 iki 80 proc. truks vos 30 minučių. Tačiau, vėlgi, kalbame apie idealias sąlygas.
Lietuvoje – benzininis ir dyzelinis
„Citroën“ sprendimas daugelyje Europos šalių „C4 X“ modelį siūlyti tik su elektros pavara atrodo logiškai, mat didžiulė mokestinė našta stumia vairuotojus link kitų alternatyvų. Tuo tarpu absoliučiai jokių taršos mokesčių neturinti Lietuva bus viena iš nedaugelio šalių, kurioje bus siūlomos ne trys „C4 X“ modelio modifikacijos: elektrinė, benzininė ir dyzelinė.
Jeigu elektrinė versija bus „C4 X“ modelio gamos flagmanu, kainuojančiu nuo 39 990 eurų, tai vidaus degimo variklį turinčios modifikacijos bus gerokai pigesnės. Nors pati įperkamiausia modelio versija bus įkainota vos 21 990 eurų suma, tačiau ją, tikėtina, daugelis pirkėjų norės apeiti, mat ji siūloma su mechanine pavarų dėže ir 100 arklio galių generuojančiu benzininiu motoru. Tuo tarpu bandymuose pateikta galingesnė, 130 arklio galių benzininio variklio versija, suporuota su 8 laipsnių automatine pavarų dėže, Lietuvoje kainuos nuo 25 990 eurų.
Kaip ir elektros pavara, taip ir vidaus degimo variklių konfigūracija nėra kažkuo išskirtinė – tai trijų (1,2 litro) ir keturių (1,5 litro) cilindrų agregatai, kurių pajėgumas sufleruos apie racionalumu pagrįstus kriterijus, o ne apie velnišką pagreitį, tačiau Madride išbandytą versiją, išvystančią 130 arklio galių ir 230 Nm, nesinori vadinti flegmatiška. Jau ties 1750 aps/min. išvystomas didžiausias sukimo momentas suteikia „C4 X“ taip reikiamo eiklumo mieste ar užmiestyje. Be to, staiga pasikeitusius vairuotojo pageidavimus labai neprastai išpildo 8 laipsnių automatinė pavarų dėžė, kuri be didesnio uždelsimo įjungia reikiamą pavarą bei leidžia atlikti norimą manevrą.
Žinoma, didžiausias skirtumas tarp elektrinės ir benzininės versijos – triukšmo lygis. Visgi, net ir geriausiai užslopintas benzininis variklis skleis vibracijas ir garsus, kurie asmeniškai yra labiau priimtini, tačiau šioje situacijoje tai nėra svarbiausia. Kažkur užsklandoje burbiantis variklis atskleidė dar vieną gerą „C4 X“ savybę – garso izoliaciją. Pastaroji, savo trūkumus atskleidžia tik perkopus 120 km/val. ribą. Atsižvelgiant į tai, kad tokio automobilio kaina prasideda nuo nuosaikiai atrodančių 21 900 eurų, retkarčiais sunku patikėti, jog aerodinaminis triukšmas jame yra mažesnis nei „Ford Focus ar „Toyota Corolla“ automobiliuose.
Neužmiršo technologijų
Iki šiol tokioms rinkoms kaip Turkija kurti modeliai turėjo vieną bendrą savybę – specifinės komforto įrangos trūkumą. Visgi jų įperkamumas buvo svarbesnis kriterijus negu, pavyzdžiui, papildomos saugumo sistemos, tačiau, žvelgiant į „Citroën C4 X“ standartinės ir papildomos įrangos katalogą, netikėtai pasimato kitų gamintojų drakoniška kainodara. Tiesiog leiskite pateikti keletą pavyzdžių.
Net ir pati kukliausia „C4 X“ modelio versija gauna „Citroën C5 X“ matytą, atnaujintą multimedijos sistemą, kurios veikimo sparta bei funkcionalumas yra bene geriausias iš visos trijulės („Citroën“, „Peugeot“ ir „Opel“), taip pat naudojimo patogumu lenkia „Volkswagen“ grupės kūrinius. Jeigu tai jums nėra svarbu – turime kitų gerų žinių.
Standartinėje įrangoje gausite fizinius valdiklius klimato kontrolei, šūsnį pažangių saugumo sistemų, įskaitant eismo juostos palaikymo ar dviratininkų ir pėsčiųjų atpažinimo sistemą, LED priekinius žibintus, šildomas sėdynes ir vairą – įranga, kuri priverčia kvestionuoti brangesnių įrangos lygių egzistavimą, mat juos norėsis rinktis tik dėl specifinių poreikių, pavyzdžiui, norint turėti belaidį telefono įkrovimą, beraktę atrakinimo ir užrakinimo sistemą, projekcinį ekraną, galinio vaizdo kamerą ar „Alcantra“ sėdynių apmušalus, bet visa tai – nebūtina.
Galiausiai, pasirinkus tinkamą įrangos lygį bei poreikius atitinkantį variklį, „C4 X“ gali tapti netikėtai įdomia alternatyva kompaktiškiems krosoveriams, kuri leidžia iš naujo atrasti automobilių su sedano kėbulo tipais privalumus.
