Apie Lietuvos reeksporto lyderį, „Fiat 500“, 15min jau rašė čia. Dabar – antroji dalis apie kitus reeksportuojamus automobilius.
Lyderiai – italai
Kas yra reeksportas? Autotyrimai.lt, teikiantys ataskaitas Lietuvos autoverslininkams, reeksportu vadina automobilių registracijas, trunkančias iki 121 dienos. Tuomet suponuojama, jog Lietuvoje automobilis yra įregistruojamas tik dėl skaičiaus – gamintojo atstovas (importuotojas) taip pasiekia atitinkamą pardavimų kvotą. Per 4 mėnesius (121 dieną) automobilis yra parduodamas Vakarų Europos transporto nuomos ar kitai įmonei, kuri iš Lietuvos „naudotą“ automobilį su 0 kilometrų rida gali įsigyti pigiau nei analogišką naują – savo šalyje.
15min dėl duomenų supaprastinimo pasirinko kitą laikotarpį: visus automobilius, kurie buvo įregistruoti 2016 m. ir tais pačiais metais išregistruoti. Didžioji dalis į tokį laikotarpį patenkančių transporto priemonių atitinka tikrąjį reeksporto apibrėžimą.
Kodėl taip daroma? Lietuva yra maža, tačiau sparčiai auganti rinka, tad automobilių gamintojai joms taiko specialią kainodarą – nauji automobiliai prieš mokesčius tokiose rinkose neretai kainuoja mažiau nei didžiosiose, tokiose kaip Lenkija, Vokietija ar Prancūzija. Tai buvo ypač jaučiama prieš dešimtmetį ir seniau, kai didžiąją dalį savo parduodamų automobilių reeksportuodavo „Renault“, „Subaru“, „Volkswagen“ ir kitų gamintojų atstovai. Tačiau pastebėję piktnaudžiavimą, o galbūt ir galimą Lietuvos tapimą normalia rinka, gamintojai kainų politiką suvienodino.
Tačiau tą padarė ne visi: panašu, kad itališki automobilių gamintojai Lietuvą vis dar laiko rinka, kuriai reikalingi pigesni automobiliai. Tad beveik devyni iš dešimties itališkų automobilių, parduotų Lietuvoje, yra reeksportuojami.
Neabejotinas lyderis čia – „Fiat“, kurio net 90 proc. naujų automobilių 2016 m. (3 438 vnt.) buvo reeksportuota. „Alfa Romeo“ pardavimai nežiba, tačiau reeksportuojama net 96 proc. šių transporto priemonių – per 2016 m. tokių buvo 198. Vertinant procentais, trečią vietą užėmė „Maserati“ – 64 proc. (27 vnt.) pernai įregistruotų prabangių itališkų modelių Lietuvoje neužsibuvo.
Iš kitų gamintojų išsiskiria tik „Citroen“, kurių 45 proc. automobilių Lietuvoje išbuvo mažiau nei metus, o kitų gamintojų skaičiai siekia mažiau nei 24 proc. Ir daugelį jų galima gana nesunkiai paaiškinti.
Itališkų automobilių importuotoja ir reeksporto lyderė „Autobrava“ tokius duomenis aiškina lakoniškai: „Trumpalaikės „Autobrava“ importuojamų automobilių „Alfa Romeo“, „Fiat“, „Maserati“ registracijos susijusios su tuo, kad iš gamintojų už nustatytų pardavimų ir registracijų tikslų įgyvendinimą gauname mažesnes kainas. Atidžiai stebime automobilių rinką Baltijos šalyse ir matydami galimybes parduoti automobilius pasinaudojame Italijos gamintojų siūlomomis nuolaidomis.
Tokią premijavimo taktiką naudoja bene visi automobilių gamintojai, skiriasi tik trumpalaikių registracijų apimtys. Juolab, kad ne tik valstybės biudžetas papildomas registracijos, PVM bei kiti priklausančiais mokesčiais, tačiau galime vairuotojams pasiūlyti automobilius už mažesnes kainas. Tokiu būdu galime paspartinti procesą, kad į Lietuvos ir kitų šalių gatves išriedėtų kuo daugiau naujų, saugių automobilių.“
Bandomieji modeliai ir nuoma
Vertinant bendraisiais skaičiais, vienas trumpalaikių registracijų lyderių Lietuvoje yra „Renault“: 195 šios markės automobiliai, įregistruoti 2016 m., tais pačiais metais buvo ir išregistruoti. Tai – 18 proc. nuo visų „Renault“ pardavimų šalyje.
Pamatęs tuos skaičius, aš irgi nustebau, bet pasižiūrėjau ataskaitas ir nieko nuostabaus – truputį ten, truputį ten ir išeina tokie skaičiai.
„Pamatęs tuos skaičius, aš irgi nustebau, bet pasižiūrėjau ataskaitas ir nieko nuostabaus – truputį ten, truputį ten ir išeina tokie skaičiai. Reeksportas, kokį turėjome anksčiau, pasibaigęs kokiais 2013-ais metais. Anksčiau buvo dideli kiekiai, bet dabar to nebedarome“, – išvydęs 15min pateiktus skaičius, nusistebėjo „Renault“ importuotojo Lietuvoje UAB „Sostena“ vykdomasis direktorius Egidijus Gončarovas.
„Sostena“ Lietuvoje turi penkis salonus, kiekviename jų vienu metu būna po kelis bandomuosius automobilius. Jie yra keičiami kas tris mėnesius, tad, pasak E.Gončarovo, vien „deminių“ modelių trumpalaikių registracijų 2016 metais buvo daugiau nei 60.
Kita priežastis – automobilių nuoma. „Avis“, „Europcar“ ir kitos įmonės pavasarį įsigyja naujų automobilių, o rudenį grąžina.
„Lietuvoje tokias „pusmetines“ mašinas realizuoti sudėtinga, tad mes dažnai jas metam į Lenkiją – ten turime naudotų „Renault“ automobilių tinklą“, – teigė E.Gončarovas, pridūręs, kad lietuvių mėgstamiausi naudoti automobiliai – trejų–penkerių metų amžiaus.
Jis pridūrė, kad reeksportas nedideliais kiekiais gali egzistuoti – pavyzdžiui, kai mažos įmonės, radusios pirkėją Vakarų Europoje, įsigyja kelis automobilius ir juos netrukus išgabena iš šalies.
„Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys pritarė E.Gončarovui, teigdamas, jog 10–20 proc. nuo visų pardavimų siekiančios trumpalaikės registracijos neturėtų stebinti.
„Manau, tai yra natūralūs rinkos procesai, kai tam tikra dalis registruotų automobilių yra registruojami klientų su tranzitiniais numeriais, arba keičiasi automobilių savininkai, nuomos kompanijos naujina parkus, verslai iškeliami į kitas šalis, o automobiliai Lietuvą palieka kartu su jais ir panašiai. Europos Sąjungoje prekių judėjimas yra nevaržomas, o tai iš dalies ir daro įtaką prekių judėjimui iš vienos valstybės į kitą“, – sakė M.Plukys.
