Dažna reakcija – pyktis
Kelyje į bėdą pakliuvusiems žmonėms padėti specialus automobilis mieste atskuba per valandą, o užmiestyje gali užtrukti ir iki dviejų valandų – tai lemia gatvių remontai, dėl eismo įvykių uždarytos gatvės, piko metu susidariusios spūstys ar tiesiog didesnis atstumas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vidurvasario papročiai: kodėl lietuviai girdo savo automobilius Baltijos jūroje?
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenys rodo, kad kiekvieną mėnesį pagalbos kelyje prireikia 450-600 vairuotojų. Ką daryti, kad užstrigus kelyje patirtume mažiau įtampos, komentuoja ekspertai.
„Dažna žmonių reakcija sužinojus, kad teks palaukti, būna pasipiktinimas. Jiems reikia sprendimo, nes būna sutrikę, nežino, ką daryti. Stengiamės išeitis pasiūlyti – jei žmogus skuba, tariamės, gal gali automobilį kažkur palikti, sutartoje vietoje padėti raktelius ir mūsų nelaukti, siūlome pakaitinį automobilį ar nurodome artimiausias remonto dirbtuves“, – dalijasi Vytautas Pauža, „Techvia“ direktorius.
Prieš siųsdami „Pagalbos kelyje“ automobilį, skambučių centro darbuotojai išsamiai klausinėja, kokia ištiko bėda, ir pasiūlo geriausią sprendimą – kartais automobilio transportavimo net neprireikia. Stresą patiriantys vairuotojai neretai pasiduoda emocijoms ir patys neįžvelgia racionaliausių išeičių iš susidariusios padėties.
Jei techninės pagalbos automobilio vis dėlto prireikia, skambučių centro darbuotojai informuoja, kad atskubančią pagalbą galima stebėti specialioje programėlėje, taip laukti kur kas ramiau.
SUSIJĘ: Nacionaliniai vairavimo ypatumai: kodėl lietuviai moko „Audi“ nardyti, o BMW – skraidyti?
„Klientų reakcijos būna įvairios: vieni laukia nurodytą laiką, kiti nekantraudami skambina jau po pusvalandžio. Tenka susidurti ir su klientų pykčiu, tačiau pokalbio metu pavyksta nuraminti ir atsisveikiname linkėdami vienas kitam geros dienos. Pagalbos atvykimą galima realiuoju laiku stebėti žemėlapyje, kurio nuoroda atsiunčiama SMS žinute. Manau, tokia galimybė reikšmingai prisideda mažinant klientų nerimą“, – teigia Ineta Gerulė, „Compensa Vienna Insurance Group“ kontaktų centro vadovė.
Situacijos kaip iš filmo
Nors itin sunkių eismo įvykių atveju reikėtų kreiptis į policiją, kuri ir pasirūpina automobilių išgabenimu reikalingiems tyrimams, I. Gerulė dalijasi situacijomis, kai pagalbą tenka organizuoti išskirtinėmis aplinkybėmis: „Vienas nestandartinių įvykių – klientas, važiuodamas automagistrale, nuvažiavo nuo kelio ir sugebėjo perskristi apsauginę tvorą nuo žvėrių, apsiversti bei nučiuožti dar apie porą šimtų metrų, kol sustojo. Pagalbos tarnybos darbuotojas truko daugiau nei 3 valandas, kol nuardė tvorą, atvertė automobilį atgal ir išsitempė ant kelio.“
Pasitaiko, kad pagalbos žmonės kreipiasi ir tiesiog nemokėdami tinkamai naudotis automobiliu. V. Pauža pasakoja, kad kelis kartus teko vykti pas elektromobilį įsigijusį klientą, kuris tiesiog nemokėjo atidaryti automobilio kapoto. Atvykusiems darbuotojams tą padaryti pavyko vietoje tiesiog skaitant instrukciją. Vis dėlto kartais situacijos būna kur kas sudėtingesnės ir pareikalauja tarnybų bendradarbiavimo.
„Buvo įvykis, kai teko dirbti kartu su narais. Prie upės automobilyje sėdėjusios dvi moterys grožėjosi gamta, o tuomet, liudininkų teigimu, kažkas tyčia automobilį įstūmė į upę. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai panėrę pririšo automobilį virve, o mes su technika jį ištraukėme į krantą“, – sako V. Pauža.
Kada gedimai dažnesni?
Nors žiemos šalčiai lemia sudėtingesnes eismo sąlygas, pagalbos kelyje dažniau prireikia vasarą. Anot I. Gerulės, vasarą žmonės daugiau keliauja, su šeimomis vyksta ilsėtis prie jūros ar į kaimus, todėl dažniau kreipiasi dėl pagalbos užmiestyje ar net užsienyje. Žiemą daugiausia tenka padėti miesto ribose.
„Mieste pasitaiko, kad klientai užvažiuoja ant šaligatvio bortelio ir, bijodami apgadinti automobilį, kviečia techninę pagalbą, kad nukeltų. Automobilius tenka transportuoti iš požeminių ar daugiaaukščių stovėjimo aikštelių. Tuomet siunčiame papildomos pajėgas, kad pirmiausia ištrauktų automobilį iš techninės pagalbos transportui neprieinamų vietų ir būtų galima automobilį transportuoti“, – pasakoja I. Gerulė.
Anot V. Paužos, problemos pasitaikančios šaltuoju metų laiku yra išsikrovę akumuliatoriai, sušalę degalai, dėl slidžios kelio dangos į griovį įvažiavęs ar kaimo vietovėje purve užklimpęs automobilis. Vasarą dažniausiai automobiliui pakenkia dideli karščiai – genda aušinimo sistemos, įvyksta įvairių skysčių nutekėjimų, perkaista varikliai, trūksta aušinimo sistemos žarnos. Kadangi žmonės dažniau keliauja nuomotais ar pasiskolintais automobiliais, pasitaiko, kad įsipila ne tų degalų.
Kad pagalbos kelyje neprireiktų, V. Pauža pataria artėjant šaltajam sezonui pasirūpinti tinkamomis padangomis, įsitikinti, kad sėdate už tvarkingo automobilio vairo, o patekus į eismo įvykį ar sugedus automobiliui apsišarvuoti kantrybe ir ramiai apgalvoti visus išeities scenarijus. Anot I. Gerulės, patekus į eismo įvykį, svarbu nepasimesti, nusiraminti ir priimti tinkamus sprendimus. Tais atvejais, kai yra sužeistų ar apgadintas kitas turtas, pirmiausia reikia kreiptis 112. Taip pat galima paskambinti į skambučių centrą ir darbuotojai patars, kokia būtų teisingiausia veiksmų seka, pasiūlys reikiamą pagalbą.