TAIP PAT SKAITYKITE: (Ne)žinomi itališki sportiniai automobiliai: „Bizzarrini Strada“
Pavyzdžiui, 1961 metais buvo išvyta visa aukščiausio rango inžinierių komanda. Toks Enzo Ferrari sprendimas galėjo sužlugdyti kompaniją ir jis tai suvokė, tačiau pasielgė emocionaliai ir visiškai to nesigailėjo. „Ferrari“ ne tik atsigavo, bet ir sustiprėjo, o išprašyti inžinieriai įkūrė dar vieną automobilių markę, apie kurios kūrinį šiame straipsnyje ir bus kalbama.
Kaip atsirado „Automobili Turismo e Sport“ ir „ATS 2500 GT“?
Enzo Ferrari buvo emocionalus tiek kurdamas savo automobilius, tiek valdydamas lenktynių komandą, tiek tvarkydamas verslo reikalus. Tačiau visi vyrai turi silpnybių. Enzo Ferrari žmona Laura aktyviai kišosi į „Ferrari“ reikalus. Inžinierių nuomone, tai ji darė ne visai suprasdama automobilių kūrimo subtilybes. Tai juos, žinoma, erzino, kilo konfliktinės situacijos. Jų centre atsidūrė Laura ir pardavimų vadovas Girolamo Gardini. Galiausiai visi svarbiausi kompanijos inžinieriai ir atskirų skyrių vadovai pasirašė laišką, reikalaudami Enzo Ferrari nušalinti savo žmoną nuo „Ferrari“ reikalų tvarkymo.
Rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjosi komanda. Enzo Ferrari ultimatumą priėmė ir atsisveikino su geriausiais savo inžinieriais ir vadovais. Automobilių pasaulis sukluso – kaip „Ferrari“ atsities be svarbiausių savo žmonių? Buvo ir teigiančių, kad tai yra garsiojo gamintojo eros pabaiga, tačiau atlaisvėjusią vietą užpildė jauni inžinieriai, kurie dar patobulino „Ferrari 205 GTO“ projektą, o ir greitai pasirodę „Dino“ ir „Daytona“ automobiliai atnešė didžiulę sėkmę.
Tuo tarpu pasitraukę inžinieriai įkūrė naują kompaniją „Automobili Turismo e Sport“, geriau žinomą ATS vardu. Pagrindinis jų tikslas buvo nukonkuruoti „Ferrari“ tiek lenktynių trasoje, tiek gatvėse. Iš pykčio kilę planai netruko įgauti formą.
1962 metų viduryje „Automobili Turismo e Sport“ viename ūkyje netoli Bolonijos pradėjo gaminti Formulės 1 bolidą. Jis Bolonijoje jau buvo pristatomas tų pačių metų gruodį. „Tipo 100“ pavadintas bolidas pasižymėjo tiems laikams tipišku siauru kėbulu ir 1,5 litrų V8 varikliu. Pirminiai bandymai Monzos trasoje nuvylė – bolidas buvo nepatikimas ir nepakankamai standus. Tačiau vėlesni patobulinimai „Tipo 100“ paruošė lenktynių sezonui.
Pirmosios oficialios ATS lenktynės įvyko 1963 metais Belgijoje. Žiūrovai buvo priblokšti – „Tipo 100“ bolidai atrodė siaubingai. Jie buvo nešvarūs, aplamdyti, prastai nudažyti. Kėbulo detalės nederėjo tarpusavyje – šis vaizdas nepriminė to, matyto per pristatymą 1962 metų pabaigoje. Bandydami bolidui suteikti standumo, inžinieriai virš variklio sumontavo papildomus vamzdžius. Tai reiškė, kad variklio gaubtas buvo kur kas aukštesnis, o pakeisti variklio ar atlikti rimtesnio remonto nebuvo įmanoma neperpjaunant bolido pusiau.
ATS bolidus vairavo iš „Ferrari“ perbėgę lenktynininkai Philas Hillas ir Giancarlo Baghetti. Tačiau ir jų talento nepakako. „Tipo 100“ startavo penkiose lenktynėse, bet finišavo tik vienose. ATS autosporto istorija čia ir užsibaigia.
Tačiau „Automobili Turismo e Sport“ į automobilių pasaulį atnešė ne tik labai nesėkmingą lenktyninį bolidą. 1963 metų Ženevos automobilių parodoje pirmą kartą parodytas ir „ATS 2500 GT“ sportinis automobilis.
Techninės „ATS 2500 GT“ savybės
Visų pirma, reikėtų atsiminti, kad pagrindinis „Automobili Turismo e Sport“ tikslas buvo nukonkuruoti „Ferrari“. Geriausias būdas tai padaryti yra aplenkti šį gamintoją naujose technologijose ir pasauliui pasirodyti modernesne marke. Bent jau taip manė „Automobili Turismo e Sport“ įkūrėjai ir inžinieriai. Jie norėjo sukurti labai lengvą, mažą ir greitą sportinį automobilį, todėl susikoncentravo į aptakų dizainą, standų rėmą ir naujovišką konstrukciją.
„ATS 2500 GT“ buvo antrasis automobilis pasaulyje su viduryje sumontuotu varikliu. Šioje srityje „Automobili Turismo e Sport“ buvo aplenkti prancūzų „Bonnet Djet“, vėliau tapusio „Matra Djet“ sportiniu automobiliu. Svarbiausia tai, kad „ATS 2500 GT“ buvo pirmasis itališkas automobilis su viduryje sumontuotu varikliu.
Tai buvo 2,5 litrų V8 variklis, išvystantis maždaug 220 ag (164 kW) ir 255 Nm sukimo momentą. To pakako, kad vos 817 kg sveriantis automobilis galėtų įsibėgėti iki 240 km/h. Variklis buvo sujungtas su penkių laipsnių mechanine pavarų dėže, o galia buvo perduodama į galinius ratus. „ATS 2500 GT“ turėjo nepriklausomą važiuoklę, diskinius stabdžius priekyje ir Būgninius gale. Buvo kuriamos ir kitos prototipinės versijos – „ATS 2000 GT“, „ATS 3000 GT“, tačiau jos vizualiai skyrėsi nedaug ir visuomenei buvo pristatinėjamos, kaip „ATS 2500 GT“ variantai.
Rankomis išdailintas „Bertone“ dizainerio Franco Scaglione sukurtas labai elegantiškas plieninis kėbulas buvo papuoštas chromuotomis detalėmis – bamperiu, langų apvadais, šoninėmis grotelėmis ir kitais blizgiais elementais. Jis buvo labai žemas ir labai aptakus. Gale sportiškumą pabrėžė keturi išmetimo vamzdžiai, o papildomos elegancijos pridėjo atskiri žibintų elementai ir išlenktas, kėbulo formas atkartojantis galinis stiklas. „ATS 2500 GT“ itin gražiai atrodė tamsiai pilkos spalvos, kuri įprastai laikoma nuobodžia ir netinkama superautomobiliams. Šį gražų automobilį laikė tuomet labai madingi stipininiai ratai, kurie taip pat buvo chromuoti.
Viduje pirkėjai galėjo rasti medinį „Nardi“ vairą ir odinę apdailą. Nepaisant elegantiškos išvaizdos, „ATS 2500 GT“ buvo skirtas entuziastingiems vairuotojams – tokiems į kokius taikė ir „Ferrari“. Tam reikėjo itin standžios bazės, o tai nulėmė, kad durelės buvo gana mažos – į vidų buvo gana sunku įlipti. Tačiau viduje laukė prabanga ir šis tas reto tiems laikams – elektriniai langai.
„Automobili Turismo e Sport“ sukūrė ir greitesnę GTS versiją. Ji turėjo 245 ag (183 kW) išvystantį variklį, aliumininį kėbulą ir buvo skirta ilgo nuotolio lenktynėms bendro naudojimo keliais. GTS galima lengvai atskirti vien iš to, kad jis neturi bamperių. Tiesa, mažai tikėtina, kad jums kada prireiks atpažinti šį automobilį, nes pasaulį jų išvydo neįtikėtinai mažai.
„ATS 2500 GT“ nesėkmė ir „Automobili Turismo e Sport“ kompanijos likimas
„ATS 2500 GT“ buvo gaminamas 1963-1965 metais, tačiau labai ribotais kiekiais. Žmonėms patiko automobilio išvaizda ir variklio skleidžiamas garsas, tačiau pirkėjų automobilis sulaukė mažai. Prie jo kūrimo prisidėjo garsūs automobilių dizaineriai ir inžinieriai, buvo įtrauktas ne vienas kėbulų gamintojas. Visa tai reiškė, kad pirmieji „Automobili Turismo e Sport“ žingsniai buvo labai brangūs finansine prasme. Gamyba strigo, o prie markės populiarinimo tikrai neprisidėjo nesėkmė lenktynių trasose.
„Automobili Turismo e Sport“ susidūrė su rimtais sunkumais. Automobilių surinkinėjimas ėjosi lėtai, o tai neleido pradėti platesnių reklamos kampanijų. Galiausiai, juk ir kitoms, gerokai didesnėms firmoms, tarp jų ir „Ferrari“ tuo metu sekėsi puikiai. Pasiturintiems automobilių entuziastams buvo kur kas logiškiau pirkti gerai žinomos markės automobilį, nei savo pinigus investuoti į „ATS 2500 GT“.
„Automobili Turismo e Sport“ bankrotas
Visa tai susidėjo ir investuotojai nustojo pasitikėti „Automobili Turismo e Sport“ kompanija. Finansavimas nutrūko, kompanija nebuvo pelninga ir jos istorija baigėsi bankrotu. Iš viso buvo pagaminti 12 „ATS 2500 GT“ automobilių, keletas jų yra išlikę iki mūsų dienų.
2012 metais iš „Automobili Turismo e Sport“ vėl sulaukėme žinių. Buvo pranešta, kad atgimusi kompanija gamins du automobilius – „ATS Sport“ ir naują „ATS 2500 GT“ versiją. 2013 metais buvo pranešta ir apie trečią automobilį „ATS Leggera“. Kalbama, kad kompanija ketino gaminti itin brangius automobilius, tačiau kol kas šie planai neatrodo pasiekiami. Atrodo, kad bandymas konkuruoti su „Ferrari“ bus prisimenamas tik kaip nesėkminga maištininkų svajonė.
Kitoje straipsnių serijos dalyje papasakosime apie neeilinę asmenybę automobilių pasaulyje Ilario Bandini ir jo gyvenimo automobilį „Bandini 1000 turbo“.
