Gyvenimo kelias iki „Bandini 1000 turbo“
Ar savo gyvenime turite kryptį, kuria eisite 50 metų? Ilario Bandini mokėsi mechaniko amato, o būdamas 25-erių išvyko į Eritrėją, kuri tuomet buvo Italijos kolonija.
Ten jis dirbo logistikos srityje, 1939 metais sugrįžęs į Italiją jis atidarė savo verslą. Maždaug tuo metu jis pradėjo dalyvauti motociklų ir, kiek vėliau, automobilių lenktynėse, tačiau greitai ši veikla nutrūko dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Mažai kas galėjo žinoti, kad ši netikusi istorinė aplinkybė ir taps „Bandini“ markės ištakomis.
Karo metais Bandini supjaustė ir paslėpė mažą „Fiat 1100“ automobilį, taip bandydamas jį apsaugoti nuo vokiečių.
Dar karo metais Bandini supjaustė ir paslėpė mažą „Fiat 1100“ automobilį, taip bandydamas jį apsaugoti nuo vokiečių. 1946 metais jis surinko ir patobulino šio automobilio bazę, važiuoklę ir variklį. Ant dabar daug tvirtesnio automobilio pagrindo buvo sumontuotas rankų darbo „Rocco Motto“ kėbulas. Tai ir tapo pirmuoju „Bandini“ markės automobiliu – Forli mieste prasidėjo šios kompanijos istorija.
Ilario Bandini ir toliau lenktyniavo. Laikui bėgant ir jam pristatant vieną naują automobilį po kito, garsas apie Bandini pradėjo sklisti. Jis tuo metu dar nebuvo labai susidomėjęs masine automobilių gamyba. Pačioje pradžioje visi automobiliai buvo suprojektuojami garažo kampe, o vėliau buvo gaminami Ilario brolio Aurelio kartu su patikimų inžinierių ir mechanikų komanda. Laikui bėgant „Bandini“ ėmėsi ir kėbulų gamybos, vis labiau eksperimentavo su varikliais ir vis daugiau lenktyniavo.
„Bandini“ vieną po kito gamino lenktyninius automobilius. Visi jie buvo labai maži, turėjo nedidelius variklius ir aerodinamiškus kėbulus. Tačiau „Bandini“ kompanija niekada taip ir neišaugo. Nors lenktyninius markės automobilius pirko ir kitos komandos, gatvėmis važinėjantys automobiliai didelio dėmesio nesulaukė. Ilario Bandini buvo žinomas kaip automobilių sporto entuziastas ir lenktyninių mašinų kūrėjas. Vienas iš sėkmingiausių modelių buvo skirtas „Formula junior“ varžyboms, skirtoms padėti jauniems lenktynininkams pradėti siekti šios karjeros aukštumų.
Ilario Bandini savo markę visuomet laikė savo paties projektu. Visada buvo aišku, kad jokio įmonės darbo po paties Bandini gyvenimo pabaigos tikrai nebebus. Todėl naujų prototipų kūrimas gerokai sulėtėjo Bandini senstant. Visgi, būdamas 61 metų, jis pristatė „Bandini s.p. 1000“ – visai mažą atvirą lenktyninį automobilį su stiklo pluošto kėbulu. Po to kurį laiką apie „Bandini“ girdėti nebuvo.
Ilario Bandini pats restauruodavo senus savo automobilių prototipus, kuriuos anksčiau buvo sukūręs ir nepardavęs.
Visgi nevengė ir eksperimentų su naujomis konstrukcijomis. 1980 metais jis pristatė „1300 16 V i“ lenktyninį automobilį su atviru kompozitiniu kėbulu, 1,3 l varikliu su mechaniniu kuro įpurškimu ir 5 pavarų transmisija.
Tuomet jau buvo aišku, kad automobilis yra labiau sukurtas paties Bandini džiaugsmui, o ne rimtoms lenktynėms, nors vis tiek buvo gana pajėgus. Ilario Bandini tuo metu jau buvo sukūręs 16 skirtingų automobilių modelių, tik pora iš jų buvo skirti važinėti keliais. Tačiau sustoti nenorėjęs Bandini patį geriausią savo automobilį pasiliko pabaigai.
1992 metais Ilario Bandini pristatė paskutinį savo gyvenimo automobilį – „1000 turbo“, kurį švelniai vadino savo pasididžiavimu.
Techninės „Bandini 1000 turbo“ savybės
„Bandini 1000 turbo“ – tai klasikinės berlinetta formos automobilis, skirtas važinėjimui trasose. Bandini jį kūrė neturėdamas omenyje jokių konkrečių lenktynių ir puikiai suvokdamas, kad vienetinis automobilis niekur nebesivaržys. Visgi, žemas, labai aptakus ir išskirtine, su niekuo nesupainiojama išvaizda pasižymintis automobilis buvo pirmasis Bandini kūrinys su turbokompresoriumi.
Vieno litro keturių cilindrų variklis sukosi iki 10 000 apsisukimų per minutę ir buvo sujungtas su penkių pavarų mechanine transmisija. Tiksliai nėra žinoma, kokia šio variklio galia, nes pačiam Ilario Bandini tuo metu skaičiai jau mažai terūpėjo. Teigiama, kad paskutinį kartą už lenktyninio automobilio vairo kūrėjas sėdėjo 1985 metais. „Bandini 1000 turbo“ turėjo nepriklausomą važiuoklę tiek gale, tiek priekyje, ir keturis diskinius stabdžius.
„Bandini 1000 turbo“ rėmas buvo sukonstruotas iš plieninių vamzdžių – tokia konstrukcija anksčiau buvo labai populiari tiek tarp lenktyninių, tiek tarp važinėjimui gatvėmis skirtų automobilių. Ant šio rėmo buvo sumontuotas rankų darbo aliuminio kėbulas. Jo formos buvo tarsi visų Bandini darbų sintezė. „Bandini 1000 turbo“ siluetas priekyje buvo labai žemas, čia slėpėsi ir atsidarančios lempos. Dvivietė kabina buvo šiek tiek siauresnė už ratų bazės plotį – vėlgi, dėl aerodinaminio efektyvumo trasoje. Tai suteikė išraiškingas automobilio „pečių“ linijas.
„Bandini 1000 turbo“ galas priminė klasikinius automobilius su varikliu viduryje. Galios agregatai slėpėsi po stambiomis grotelėmis. Dar vienos grotelės, kiek smulkesnės, buvo sumontuotos tarp galinių žibintų. Jos buvo skirtos karštam orui iš variklio skyriaus pašalinti.
Paskutinis Ilario Bandini buvo labai žemas, išvaizdus ir savotiškai elegantiškas. Jis puikiai tiko įspūdingai šio žmogaus gyvenimo istorijai užbaigti. Vienetinis automobilis dabar būtų sunkiai įkainojamas, tačiau kažin ar artimiausiu metu jį kas nors apskritai bandys parduoti.
Ilario Bandini gyvenimo pabaiga ir palikimas
„Bandini 1000 turbo“ buvo paskutinė šio žmogaus dovana pasauliui. Ilario Bandini mirė tais pačiais metais, kai ir buvo pristatytas jo ketverius metus kurtas automobilis – 1992-aisiais. Nors jo lenktyninius automobilius prisimenantys žmonės liūdėjo dėl Bandini mirties, kartu jie joje įžvelgė ir romantišką atspalvį – kūrėjas išėjo pristatęs automobilį, kurį vadino savo pasididžiavimu.
Nėra aišku, kiek iš viso buvo pagaminta „Bandini“ automobilių. 10 jų yra saugomi „Bandini“ muziejuje Forli, kuris yra įkurtas paskutinėse markės įkūrėjo dirbtuvėse. Iš viso pasaulyje šiuo metu yra 46 tikri „Bandini“ automobiliai, dar kelios replikos. Dauguma jų yra geros būklės, važiuojantys, tačiau yra per daug vertingi, kad pasirodytų viešai kokiuose nors klasikinių automobilių lenktynėse – taip jau yra su rankų darbo istoriniais automobiliais.
Praėjus dešimt metų po Ilario Bandini mirties Forli jo garbei pavadino skverą. Bandini yra laikomas vienu iš svarbiausių asmenybių šio miesto istorijoje. Jis ir jo automobiliai prisimenami per visas svariausias Forli šventes. Ilario Bandini atminimą saugo ir Franco Fabbri ir Cesare Sangiorgi 2002 metais parašyta knyga „Bandini“. Bandini dabar automobilių istorikų yra laikomas vienu svarbiausių italų lenktyninių automobilių kūrėjų.
Aišku, įsigyti rankų darbo „Bandini“ automobilį dabar būtų labai sunku, turint omenyje, kad pasaulyje jų yra mažiau nei 50. Tačiau Italijoje buvo sukurtas ir dar vienas sportinis automobilis, kuris yra kur kas labiau prieinamas, nors ir mažai kam žinomas. Kitoje straipsnių serijos dalyje papasakosime apie „Autobianchi Stellina“.
