Tai, kad elektromobiliai nėra šių laikų išradimas, jūsų neturėtų stebinti. „Volkswagen“ savo pirmąjį elektromobilį bandė dar 1972 metais, o 1919-ųjų „Slaby-Beringer“ yra elektromobilis, kurį galima rasti „Audi“ priešistorėje. Net ir elektriniai sunkvežimiai egzistavo jau 20 amžiaus pradžioje.
1976-ieji buvo laikas, kai naftos krizė dar nebuvo pamiršta, o sociologai kalbėjo apie urbanizaciją – žmonės visame pasaulyje vis sparčiau kraustėsi į miestus. Automobilių gamintojai vystė naujus mažus automobilius ir daug kas klausė – gal laikas elektromobiliams?
„Volvo“ buvo vienas iš automobilių gamintojų, nusprendęs pabandyti atsakyti į tą klausimą. 1976 metais pristatytas „Volvo Elbil“ (Elbil švediškai – elektromobilis) – koncepcinis miesto automobilis. „Volvo“, akivaizdu, visiškai neskyrė dėmesio šios mašinos dizainui. Tai – maža kampuota dėžė su labai trumpa nosimi ir bamperiu, kuris supa visą automobilį, įskaitant abi dureles. Gražiu eksperimentinio „Elbil“ nevadino niekas, bet jis tikrai įdomus.
Visų pirma, nors „Elbil“ ilgis yra vos 2,3 m, jo salone telpa 4 vidutinio sudėjimo žmonės (gale sodinami turintys trumpiausias kojas). Ir tai yra įspūdinga, nes net pirmos kartos „Smart Fortwo“ yra daugiau nei 2,5 metrų ilgio, bet yra dvivietis. Aišku, visi „Elbil“ keleiviai turėjo ir po saugos diržą, kas tais laikais nebuvo standartas. „Elbil“ talpumas yra susijęs su ypatingai plonu kėbulu, bagažinės atsisakymu (už galinės sėdynės telpa nebent tik mažas lagaminėlis) ir kuklia salono apdaila. Be to, Volvo Elbil yra gana aukštas, o ir kompaktiška elektrinė jėgainė padeda taupyti vietą salone. Tiesa, „Elbil“ vis tiek sveria apie toną, nes naudoja sunkias baterijas.
