Mokymus „Klaipėdos autobusų parko“ darbuotojams surengę asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai detaliai paaiškino, kaip stotelėse reikia pakreipti autobusą, kaip saugiau atlenkti tiltelį ir kaip padėti į transporto priemonę įvažiuoti neįgaliesiems.
Tokia pati praktika turi būti taikoma ir mamoms su mažyliais vežimėliuose, senjorams ar vaikams, kuriems patiems įlipti į autobusą sudėtinga.
Nors dauguma autobusų, važinėjančių po miestus – žemagrindžiai, vis dar nemažai iššūkių kelia pati infrastruktūra: dalis šaligatvių bortelių yra per žemi. Ypač daug problemų – senamiesčiuose.
„Asociacija visoje šalyje daro mokymus, kad vairuotojai susipažintų, kokia turi būti tvarka, ir patys išbandytų, kaip tai atrodo mūsų akimis“, – teigė asociacijos vadovas Ričardas Dubickas.
Anot jo, realybėje, nors situacija dėl neįgaliųjų darosi vis palankesnė, dar būna iššūkių. „Būna pasakai, paprašai – visokių žodžių išgirsti. Visada akcentuoju – svarbu komunikuoti su keleiviu. Kai vairuotojas užsidaręs ir mato mus kaip priešus, tada sunku“, – tęsė R.Dubickas.
Silpnaregis, kompleksinę negalią turintis klaipėdietis, asociacijos valdybos narys Martynas Vitkus tikino, kad Klaipėda vienintelis miestas, kuriame įgarsinamas atvykusio autobuso numeris.
„Išspręsta daug klausimų, tačiau vis dar gaila, kad ne visada tas numeris pranešamas. Tada klausiu žmonių, paties vairuotojo. Stoviu prie priekinių durų ir klausiu, bet yra buvę, kad pasakojo, kelintas numeris, išgirstu „Aštuntas“ ir kaip užsidaro durys“, – karčia patirtimi dalinosi klaipėdietis.
Neįgalieji prašė vairuotojų – nebūti priešiškais ir tiesiog girdėti, kas sakoma. Prašoma nepulti segti neįgaliojo vežimėlio saugos diržais. Jei jo rankos – stiprios, jo segti nereikia, jis gali ir pasilaikyti pats. Taip pat prašoma sureaguoti, kai nuspaudžiamas pagalbos mygtukas. Neretai vairuotojai tokį signalą palaiko vaikų pokštu.
Bendrovės „Klaipėdos autobusų parko“ Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas teigė, kad ir kokia tobula transporto priemonė nebūtų, be žmogaus ji neveikia. „Todėl vairuotojas turi matyti situaciją ne tik savo, bet ir neįgaliojo akimis. Būtent tai labiausiai akcentavome mokymuose. Kokiu atstumu nuo šaligatvio bortelio geriausia sustoti, kaip pakreipti autobusą, kaip ištraukti ar įstumti platformą – kasdien tokios situacijos pasitaiko vis dažniau, todėl įgūdžiai turi būti suformuoti, kad realiame darbe, kai reikia laikytis grafiko, netrukdytume kitiems vežėjams, tinkamai aptarnautume keleivius, nebūtų papildomo streso“, – teigė I.Paliakas.
„Klaipėdos autobusų parke“ dirba beveik 300 žmonių, 15 jų – su negalia. 5 jų vairuotoja autobusus.
