Nors paspirtukai viešumoje pasipiktinimą kelia jau kurį laiką, jis itin garsiai nuaidėjo prieš kelias savaites žinomai dainininkei važiuojant šia transporto priemone patyrus daugybinius sužalojimus. Kokius namų darbus atlikti, kad gatvėse kitą paspirtukų sezonu būtų saugiau?
Situaciją pakeitė iš esmės
Sparčiai išpopuliarėję elektriniai paspirtukai tapo neatsiejama miestų dalimi, tačiau dažnas, matydamas jų vairuotojus gatvėse, ne džiūgauja, o baiminasi. Ne veltui: net 70 proc. paspirtukininkų nesilaiko kelių eismo taisyklių – tokią situaciją parodė Lietuvos transporto saugos administracijos atliktas tyrimas. Tai atsispindi ir eismo įvykių statistikoje: 2021 metais su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, juose sužeisti 209 žmonės, o 2022 m. – 208 eismo įvykiai, juose buvo sužeisti 223 žmonės. Saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno tokia statistika nestebina. Vairavimo instruktorius svarsto – kokią sumaištį į gatves atnešė elektriniai paspirtukai, tikriausiai pastebėjo daugelis.
„Elektriniai paspirtukai išvysto pakankamai didelį greitį, jais važinėja kone kas tik nori, be apsaugų, kartais ir dviese ant vienos transporto priemonės, o tokioms naujovėms nei kiti eismo dalyviai, nei apskritai valstybė nebuvo pasiruošusi“, – sako A. Pakėnas.
Reikia didesnės kontrolės
A. Pakėnas svarsto, kad saugumo situaciją keliuose galėtų keisti kompleksinės priemonės: tiek aiškios reguliavimo priemonės, tiek privalomas dviračių transporto priemonių draudimas. Apie tokią kontrolės priemonę, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą, dar vasarą prakalbo Finansų ministerija, siūlydama įpareigoti drausti dvirates transporto priemones, pavyzdžiui, greitesnius ir didesnio svorio paspirtukus. Draudimas būtų privalomas paspirtukams, kurių maksimalus greitis – didesnis nei 25 kilometrai per valandą arba kurių maksimalus svoris 25 kilogramai ir jų greitis siekia 14 kilometrų per valandą.
„Daugėjant elektrinių paspirtukų, natūralu, kad turi griežtėti ir šių transporto priemonių reguliavimas. Atsiradus privalomajam draudimui, eisme galėtų dalyvauti tik privalomu civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės. Nors griežti ribojimai niekada nebūna populiarūs, tačiau tai, be jokios abejonės, keistų situaciją“, – sako A.Pakėnas.
A.Pakėnui antrina ir Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė. Visgi specialistas pastebi, kad iki šiol savo transporto priemonę apdrausti nusprendžia retas elektrinio paspirtuko vairuotojas. „Šių transporto priemonių vairuotojai vis dar nėra įpratę į elektrinį paspirtuką žvelgti kaip į lygiavertę transporto priemonę, kuriai reikia draudimo. Tačiau elektrinių paspirtukų problema, jų sukeliamas eismo įvykių skaičius ir vairuotojų patiriamų traumų mastas kasmet tampa vis didesnis, tad tam turi formuotis ir atitinkama praktika. Nors ir neskuba drausti savo transporto priemonių, paspirtukų vairuotojai turėtų pasirūpinti sveikatos draudimu arba draudimu nuo nelaimingų atsitikimų“, – sako J. Judickienė.
Rizika – didžiulė
Tai, kad paspirtukininkams reikia aiškesnės kontrolės, o nemaža dalis visuomenės tokioms transporto naujovėms nebuvo pasiruošusi, garsiai kalba ir traumatologai, kuriems šiltuoju metu gatvėmis skriejantys elektriniai paspirtukai jau tapo nemažu galvos skausmu. Respublikinės Klaipėdos ligoninės traumatologas Ignas Riauba pasakoja, kad asmenų, patyrusių įvairias traumas važiuojant elektriniu paspirtuku, kiekvieną šiltąjį sezoną užplūsta vis daugiau. Pasak I. Riaubos, šiltuoju metų laiku kasdien į skyrių atvažiuoja bent keli susižeidę paspirtukų savininkai. Dažnai jie būna patyrę stiprias galvos traumas, išsimušę dantis, patyrę kaulų lūžius.
„Tokia situacija turbūt nieko nestebina, nes retas kuris, važiuodamas paspirtuku, dėvi šalmą, rankų ir kojų apsaugas. Nors jos visiškai apsaugoti nuo traumų negalėtų, tačiau jų mastą tikrai galėtų sumažinti. Įtakos turi ir tai, kad ant paspirtuko asmuo važiuoja stovėdamas, dideliu greičiu, tad ir sužeidimai būna itin stiprūs. Dažniausiai mums tenka operuoti galūnių lūžius, nes krisdamas žmogus atsiremia rankomis ar kojomis“, – pasakoja gydytojas.
Anot mediko, skirtingai nei nuo mechaninių transporto priemonių nukritę žmonės, paspirtukininkai dažniau patiria ypač sunkias traumas, kurių padariniai – rimti. Maždaug pusę susižeidusių paspirtukininkų tenka net operuoti. I. Riauba pastebi, kad kai kurie pacientai traumų padarinius gali jausti visą gyvenimą. „Nors kaulas sugyja, bet po lūžių nebūtinai viskas būna savo vietose. Nuo lūžio vietos, organizmo gebėjimo atsigauti priklauso, kaip žmogus vėliau jausis, tad gydymas gali stipriai užsitęsti “, – pastebi traumatologas.
Svarbus ir visuomenės indėlis
Nors šių metų paspirtukų sezonas jau pamažu eina į pabaigą, siekiant didesnio saugumo kelyje, kitam šiltajam sezonui būtina ruoštis iš anksto. Ekspertai sutaria – siekiant spręsti saugumo kelyje iššūkius, svarbu ne tik griežtinti ribojimus, bet ir didinti visuomenės sąmoningumą.
„Dviračių, paspirtukų, automobilių ir pėsčiųjų srautai taip stipriai išaugę, kad mes jau nebegalime vaidinti, kad kelių eismo taisyklės – tik automobiliams. Atėjo laikas visuomenei priimti sprendimą, jog kelių eismo taisykles turi žinoti, išmanyti ir jomis vadovautis visi eismo dalyviai, tiek piestieji, tiek transporto priemonių vairuotojai“, – įsitikinęs A. Pakėnas.
J. Judickienė antrina, kad visuomenės sąmoningumo didinimas yra būtinas, visgi saugumo keliuose situacijai spręsti reikėtų kompleksinių sprendimų.
„Matome, kad nelaimių, susijusių su elektriniais paspirtukais, daugėja, o gyventojai nelinkę saugotis, todėl situaciją, tikėtina, pakeis įvedamas privalomo draudimo įteisinimas, nes tuomet eisme galėtų dalyvauti tik privalomu civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės, atsirastų aiškesnis reguliavimas. Taip pat situaciją galėtų keisti įvesta galingesnių paspirtukų privaloma registracija, o ir teisėsaugos pareigūnų, kurie taikytų drausminančias priemones ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukininkams, įsitraukimas“, – sako pašnekovė.
