Antradienį Seimo valdantieji „valstiečiai“ atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant automobilį ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.
Neįvedus mokesčio dabar, vėliau Lietuvos pečius užgultų dar didesni mokesčiai.
„Šis įstatymų projektas siūlytas buvo Aplinkos ministerijos. Dabartinis pasiūlymas atitinka tą projektą, kurį mes siūlėme, tik yra sumažinti tarifai ir yra techninių nesklandumų. Kai kurios transporto priemonės neturi informacijos, apie tai, koks yra jų pavarų tipas – siūlome ištaisyti šį punktą. Žmogus kiekvieną kartą pirkdamas automobilį pagalvotų, ar pirkti mažiau taršų, ar susimokėti mokestį ir pirkti taršesnį“, – sako A.Mockevičius.
Jo teigimu, per 7-erius metus rinkoje pasikeičia apie 80 proc. automobilių. Teigiama, kad mokestis siejamas su klimato kaitos planu – siekiama mažinti CO2 emisijas. Lietuva įsipareigoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 proc. Dabar automobiliai šalyje išmeta apie 40 proc. šių medžiagų.
Jei Lietuvai nepavyks pasiekti tokio rezultato, kokio iš jos tikimasi, gali tekti mokėti baudą Europos Sąjungai – ji sieks ir 300 mln. eurų.
Šiuo metu prieš Lietuvą nėra pradėta jokia procedūra, tačiau kuo ilgiau bus laukiama, tuo labiau bauda didės.
„Jei nieko nepriimtume, žinoma, dabar – šiais metais, kitais metais, dar kitais galbūt nereikėtų mokėti, bet jau po to tektų mokėti ir ta suma tik didėtų“, – sako A.Mockevičius.
Primena baudos, o ne taršos mokestį
Seimo narys Petras Čimbaras tikina, kad toks mokestis jam labiau primena baudos, o ne taršos mokestį.
„Šis projektas asocijuojasi su baudos mokesčiu, nes Lietuvos pilietis negali įsigyti netaršaus automobilio ir valstybė sugalvojo, kaip tą baudos mokestį išsireikalauti“, – sako P.Čimbaras.
Kaip pavyzdį jis pateikia senyvo amžiaus žmogų, kurio automobilis stovi garaže ir būna panaudojamas vos keletą kartų per metus: „Kodėl turi mokėti mokestį, jei visus metus prastovėjo?“ – klausia Seimo narys.
Aplinkos ministerijos atstovas A.Mockevičius teigia, kad mokestis bus diferencijuotas pagal taršą ir negalima sakyti, kad žmogus negali įsigyti netaršaus automobilio.
„Neretu atveju yra perkami taršūs ir brangūs automobiliai. Jei žiūrėtume į statistiką, daugiau nei 6 tūkstančius eurų kainuojančių automobilių per metus nuperkama virš 40 tūkst. Už tokią sumą galima ne tik kad mažataršį automobilį nusipirkti, tačiau ir elektromobilį“, – tikina A.Mockevičius.
Jo teigimu, toks mokestis nebūtų bauda, o veiktų kaip skatinimas neteršti aplinkos.
Susimokės mokestį ir važinės dar daugiau
Komiteto narys Juozas Baublys tikina, kad mokestis nesuprantamas ir yra nukreiptas prieš regionuose gyvenančius žmones.
„Automobilis teršia tada, kada naudojamas. Sakyčiau, kad mokestis nukreiptas prieš regionuose gyvenančius žmones. Būtent jiems reikia galingesnių automobilių – daug kur nevalomi keliai, jie turi pirkti galingesnius automobilius. Tai pat ir su žemės ūkiu susiję žmonės turi važiuoti blogais keliais ir priversti rinktis galingesnius ir didesnio pravažumo automobilius“, – sako J.Baublys.
Jo teigimu, šis mokestis įtakos mažesnei taršai neturės, o tik skatins žmones kuo daugiau važinėti, kai šie susimokės mokestį.
Kaimo reikalų komitetas nepritarė siūlomam taršos mokesčiui. Nepritarė 4 komiteto nariai, už pasisakė – 2, susilaikė – 1.
Kol papildomi komitetai projekto neapsvarstys, jo negalės imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, – kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.
Mokestis – nuo 13,5 eurų
Pagal naujausią siūlomą taršos mokesčio projektą mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.
