Aplenkia įstatymą
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė, kad šiuo metu padangų tvarkymo ir utilizavimo klausimus reglamentuoja Atliekų tvarkymo bei Mokesčio už žalą aplinkai įstatymai, kuriuose padangos įvardijamos kaip apmokestinamas gaminys ir už jį yra numatyti atitinkamo dydžio mokesčiai.
„Padangų įvežimo reikalavimai yra bendri, jie apibrėžti tam tikromis muitinės atliekamomis procedūromis“, – sakė pašnekovas. Šiuo metu pagrindinė institucija, koordinuojanti atliekų tvarkymą, yra Aplinkos ministerija. Jai pavesta koordinuoti ir kitų institucijų veiksmus, kad būtų pasiekti anksčiau numatyti tikslai.
Anot pašnekovo, Aplinkos ministerija nuolatos gauna skundų dėl to, kad servisai ar padangų pardavėjai atsisako priimti panaudotas padangas, už tai reikalauja papildomo mokesčio ar tiesiog panaudotas padangas išmeta kažkur pamiškėje.
Padangos utilizavimo mokestis gula tik ant padangas tiekiančio juridinio ar fizinio asmens pečių
Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė teigia, kad vartotojų sąmoningumas auga ir, pirkdami padangas, jie domisi, ką reikės daryti su jau nebetinkamomis naudoti padangomis. Deja, to negalima pasakyti apie jas parduodančius ar keičiančius juridinius ar fizinius asmenis.
„Padangos utilizavimo mokestis gula tik ant padangas tiekiančio juridinio ar fizinio asmens pečių. Importuotojų pareiga finansuoti visas padangų sutvarkymo grandis, tai apibrėžta Lietuvos atliekų tvarkymo bei Mokesčio už aplinkos tvarkymą įstatyme“, – sakė pašnekovė. Anot jos, norint, kad šių gaminių utilizavimas ir tvarkymas nekeltų problemų, pirmiausia reikia siekti, kad tinkamai veiktų pati sistema.
Nekontroliuoja įvežimo
„Muitinė nėra suinteresuota ir negali patikrinti, kas ir ką įveža į šalį, nes neturi duomenų apie kiekvieną užsiregistravusį importuotoją Lietuvoje. Todėl nėra aišku, ar padangas gauna legaliai užsiregistravęs importuotojas, ar ne. Iš muitinės departamento vadovų teko ne kartą girdėti frazę, kad padangos vežamos pas vieną ar kitą asmenį ir muitinė negali turėti jokių pretenzijų, nes prie siuntinio yra visi reikalingi dokumentai. Vadinasi, padangos pargabenamos legaliai, tačiau vėliau jos į rinką patenka nelegaliai, nepaisant galiojančių įstatymų ir mokesčių sistemos“, – kalbėjo D. Butkienė.
Pašnekovės teigimu, tai yra įstatymų spraga – žmogus gali įsivežti padangas į šalį nemokėdamas jokių mokesčių, o jų sutvarkymo naštą užkrauna čia esantiems verslininkams, nes nėra iš ko reikalauti mokesčių, jei importuotojas nėra identifikuojamas.
D. Krinickas pritarė, kad tokia problema egzistuoja, nes padangų įvežimo į šalį procesas yra nekontroliuojamas.
„Muitinės darbuotojams nėra įpareigojimų patikrinti, ar vežamos padangos, atliekos, ar kiti apmokestinami gaminiai. Trūksta nurodymų, kad kiekvienas importuotojas privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, iš kur jis nusipirko padangas. Tai padėtų atsekti, kiek padangų jis įsivežė į rinką ir kokį mokestį jis turi sumokėti už apmokestinamąjį gaminį“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistas.
Jo teigimu, tokio dokumento patvirtinimas yra labai svarbus, nes pagal dabar galiojančią tvarką už padangų sutvarkymą turi sumokėti padangų pardavėjas ar servisas, kuris pakeitė padangas. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai padangos įvežamos iš kitų šalių, o jų sutvarkymo našta tenka čia esantiems verslininkams, nors ne jie buvo tų padangų pardavėjai.
Anot D. Butkienės, vienintelis sprendimas, norint pasiekti reikiamų rezultatų, yra padangų pardavėjų ir pirkėjų švietimas.
„Pirkėjai turi gauti informacijos apie padangų utilizavimą ir sutvarkymą visose prekybos vietose. Ponas D.Krinickas neatkreipė dėmesio, kad jau dvejus metus yra įsigaliojęs įstatymas, kad kiekvienoje prekybos vietoje pirkėjui turi būti suteikta informacija, ką reikia daryti su padangomis, kai jos taps nebetinkamos naudoti, tačiau tokia informacija nėra suteikiama“, – sakė pašnekovė.
