Degalų kainų skirtumas ir 2009 m. mažmeninės dyzelino kainos šuolis lėmė sukčiavimo padidėjimą 52 proc. Atlikusi tyrimą, finansų ir ekonomikos naujienų agentūra „Bloomberg“ nustatė, kad kontrabanda daugiausiai vežama iš pasienio regionų, kuriuose itin jaučiamas kainų skirtumas. Baltarusijoje ir Rusijoje vidutinė 1 litro dyzelio kaina yra 0,71 eurų, Lenkijoje – 1,3 eurų, o Lietuvoje – 1,34 eurų.
Nelegalių degalų gabenimo per sieną būdai gerai žinomi Baltarusijos piliečiams. Neužmiršti ir degalų vežikų mitingai po to, kai Baltarusijos Ministrų taryba įvedė apribojimus 2011 m. Tačiau skirtingose šalyse surinkti duomenys liudija, kad sumanūs piliečiai sugeba apeiti draudimus, o degalai vagiami ne bakais, o cisternomis.
„Bloomberg“ duomenimis, Lenkijos biudžetas netenka apie 100 mln. eurų, o Britanijos – 1,3 mlrd. eurų per metus dėl sukčiavimo su degalais. 8 iš 10 naftos perdirbimo įmonių vadovai teigia: jų kompanijų pelnas krenta būtent dėl juodosios benzino ir dizelyno rinkos. Pasak Airijos naftos perdirbimo pramonės asociacijos vadovo Thomo Nunano, sukčiavimas su degalais „neigiamai atsiliepia naftos perdirbimo pramonei ir kenkia valstybei“.
Dėl šešėlinių operacijų 2008-2009 m. Didžiosios Britanijos degalų rinka patyrė 1,1 mlrd. svarų nuostolių. Graikijoje nelegalių degalų rinka kasmet didėja 600 mln. eurų. Čekijos vyriausybė informavo, kad apie 20 proc. visų sunaudotų šalyje degalų buvo parduota nelegaliai.
Anot Rusijos jaunųjų verslininkų asociacijos Teisės komiteto pirmininko Sergejaus Varlamovo, „sukčiavimas galimas dėl to, kad naftotiekiai yra silpnai apsaugoti, o suvartotų degalų kiekis nekontroliuojamas. Tuo naudojasi ir nusikaltėliai, ir naftos produktų vartotojai, kuriems nusikaltėliai siūlo prekes su itin didele nuolaida. Nusikaltėlius sudėtinga patraukti atsakomybėn, nes jų neįmanoma sulaikyti. Taip pat nereikia pamiršti, kas šešėlinis sektorius plečiasi nes nusikaltėlius ir teisėsaugos sistemą sieja korupciniai ryšiai“.
