Iki 2030 metų Lietuva planuoja pastatyti 6 tūkst. naujų stotelių, tam skirta apie 90 mln. eurų.
Pasak susisiekimo ministerijos atstovės Aistės Gasiūnienės, nemokamos stotelės naikinamas ne dėl pabrangusios elektros, o dėl susitarimo gaunant tam tikslui skirtą ES paramą.
„Tiesiog 2023 metais baigiasi susitarimas teikti nemokamas paslaugas už europinius pinigus prieš penkerius metus daugiausia ant greitkelių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys įrengtose 28 stoteles. Tokia buvo sąlyga“, – BNS aiškino ministerijos atstovė.
„Buvo klausimas, ką toliau daryti ir po konsultacijų su verslu buvo nuspręsta, kad nebereikia palikti tokios valstybinės elektromobilių skatinimo priemonės, nes ji yra didelė ir nemaloni konkurencija su privačiu verslu“, – pridūrė ji.
Pasak A.Gasiūnienės, stotelių išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuodavo apie 300 tūkst. eurų per metus.
„Jų išlaikymas valstybei ir iki šiol buvo nepigus – pradžioje, kaip skatinimo priemonė tai buvo kaip ir pateisinama, tačiau nors dabar tos infrastruktūros elektromobiliams tikrai yra nemažai, vis tik lietuvaičių mentalitetas yra toks – kam man krautis už savo pinigus, jei galiu pasikrauti nemokamai ir už mane sumokės kiti mokesčių mokėtojai“, – sakė A.Gasiūnienė.
Susisiekimo ministerija nėra tiksliai suskaičiavusi, kiek šalyje yra viešų ir privačių elektromobilių įkrovimo stotelių, nes verslui nebuvo prievolės apie tai pranešti, tačiau iki metų pabaigos tokia informacija turėtų būti pateikta.
„Pagal ateinantį naują europinį reglamentavimą Lietuvoje veikiantys operatoriai įkrovimo prieigas privalo registruoti, kad matytųsi visos, kurios šiai dienai yra“, – sakė ministerijos atstovė.
„Pagal pirminius duomenis, šalyje galėtų būti per 600 tokių prieigų, o koks tiksliai yra skaičius, mes matysime pagal tai, kaip greitai visi operatoriai vykdys teisėkūrinę prievolę ir registruosis birželį paleistoje sistemoje“, – pridūrė ji.
A.Gasiūnienė įsitikinusi, kad nepaisant drastiško elektros brangimo, elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtra nebus stabdoma, tik galbūt šiek tiek sulėtės.
„Mano subjektyvia eksperto nuomone, nemanau, kad šių metų elektros kainų sprogimas kaip nors paveiks tiek elektromobilių, tiek jiems skirtos infrastruktūros plėtrą. Šis šokas laikinas, o tendencijos yra, kad mūsų laukia elektrinė transporto ateitis. Ir pakankamai greitai“, – sakė ministerijos atstovė.
Tą patvirtina ir šią savaitę Turto banko paskelbti planai per dvejus–trejus metus prie valstybės institucijų pastatų visoje Lietuvoje už 5 mln. eurų įrengti apie 400 viešų mokamų stotelių bei 20 proc. šalies rinkos valdančios „Igničio“ ketinimai vien šiemet prie įmonės valdomų106 stotelių prijungti dar 20 naujų.
„Planuojame, jog šiemet mūsų tinkle atsiras apie 20 naujų lokacijų. Daugiausiai jų bus didžiuosiuose šalies miestuose ir prie intensyviausių greitkelių. Šiuo metu „Ignitis On“ valdomame elektromobilių įkrovimo tinkle Lietuvoje turime 106 stoteles. Vienu metu jos gali įkrauti 258 elektromobilius“, – BNS sakė „Ignitis On“ produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.
Vyriausybė yra pritarusi Susisiekimo ministerijos planams iki 2025 metų Lietuvoje įrengti 1,2 tūkst., o iki – 2030 metų – 6 tūkst. viešų elektromobilių stotelių. Privatūs operatoriai iki to laiko turėtų įrengti dar apie 54 tūkst. tokių prieigų.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) šią savaitę pranešė pradedanti įgyvendinti privačių stotelių įrengimo projektą – juo siekiama iki 2026-ųjų įrengti per 53 tūkst. prieigų, tam bus skirta 45 mln. eurų ES investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.
Pirmieji kvietimai teikti paraiškas startuos rugsėjo mėnesį. Iki kitų metų kovo tikimasi paskirstyti apie 12 mln. eurų 15,5 tūkst. prieigų įrengimui.
Viešai elektromobilių infrastruktūrai plėtoti iš 2021–2027 metų ES investicijų programos buvo skirta apie 16 mln. eurų, be to, 2022–2026 metais planuojamos apie 61,5 mln. eurų investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Be to, siekiant spartesnės stotelių plėtros, bus svarstoma pasinaudoti ir darnaus judumo fondo apie 10 mln. eurų paskolomis ar garantijomis.
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 11 tūkst. elektromobilių, iš kurių per 4 tūkst. yra hibridiniai, apie pusė jų registruoti Vilniaus mieste. Siekiama, kad iki 2025 metų jų būtų 50 tūkst., dar po penkerių metų – 240 tūkst.
