Tai tik dalis spalvingos įmonės istorijos, kuri atspindi ir pastarųjų trijų dešimtmečių kultūrinius pokyčius Lietuvoje.
Į degalinę – tepalų ir kramtomosios gumos
Korporacija „Neste“ yra vienas pirmųjų užsienio investuotojų Lietuvoje – 1991-aisiais įregistruota bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė „Litofinn Service“ suteikė pamatus įmonės Lietuvoje įsikūrimui ir jos plėtrai šalyje.
„Pirmąjį degalinių tinklą Lietuvoje kartu su suomiais kūrė lietuviai. Jei iš pradžių daug ko mokėmės iš suomių, tai ilgainiui ir patys ėmėme dalintis patirtimi su kolegomis iš Suomijos“, – sako buvęs ilgametis įmonės vadovas, o dabar Baltijos šalyse degalinių tinklo plėtrai vadovaujantis Ringaudas Steikūnas.
Pirmoji tinklo degalinė pradėjo veikti 1992-ųjų lapkritį sostinės Lazdynų mikrorajone. Tai buvo moderniausia degalinė Lietuvoje su vakarietiško tipo aptarnavimo kompleksu: kavine ir parduotuve.
R.Steikūnas prisimena, kad į pirmąsias degalines traukė ne tik automobilių vairuotojai. Netrūko ir smalsuolių, kurie čia plūsdavo pirkti nematytų importinių prekių, išgerti puodelio kavos ar suvalgyti dar neragautą sumuštinį ar burgerį.
„Praktiškai visos prekės į parduotuvę buvo atvežamos iš Suomijos, o užsienietiškos prekės tuomet Lietuvoje buvo didžiulė retenybė. Degalinės parduotuvėje žmonės pirko ne tik alyvą ar kitas automobilių priežiūros priemones, bet ir suomiškus šokoladus, kramtomąją gumą, gėrimus skardinėse“, – pasakoja jis.
Parduotuvės pirmosiose degalinėse dėl saugumo iššūkių tais laikais dirbo langelio principu. Už pirkinius buvo galima atsiskaityti pasirinktinai viena iš 16 laisvai konvertuojamų užsienio valiutų, o kavinėje – lietuviškais talonais arba dar kitaip vadinamosiomis „vagnorkomis“.
Naujų tinklo degalinių atidarymai pritraukdavo būrius žmonių, juose skambėdavo gyvai atliekama muzika, dalyvaudavo net troliai Mumiai – legendiniais suomių-švedų rašytojos Tuvės Janson sukurtais personažais persirengę animatoriai.
Šiukšlių maišai ir svečias iš Laplandijos
Vakarietiškus standartus atitinkančių degalinių įrengimas ir jų priežiūra to meto Lietuvoje buvo visiškai nematyta praktika. Degalinių lankytojams pastebėjus, kad čia naudojami popieriniai rankšluosčiai, o šiukšliadėžėse – plastikiniai maišai, jie netrukus tapo geidžiamu dalyku.
„Specialiai prašomi restorano „Stikliai“ atstovų, kurį laiką jiems iš Suomijos vežėme tuo metu deficitu laikytus šiukšlių maišus ir popierinius rankšluosčius, kai tokių prekių Lietuvoje dar nebuvo galima niekur įsigyti“, – prisimena R. Steikūnas.
Nuo 1996-ųjų kelerius metus iš eilės įmonė kartu su didžiausia Suomijos oro linijų bendrove „Finnair“ Lietuvos vaikams atskraidindavo tikrąjį Kalėdų senelį tiesiai iš jo gimtinės – Laplandijos.
„Būdami vieni pirmųjų užsienio investuotojų Lietuvoje, nuo pat pradžių į savo veiklą žiūrėjome kaip į platesnę misiją, ne tik kaip į prekybą degalais. Didžiuojamės, kad atsikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje savo pavyzdžiu galėjome prisidėti prie gerųjų ir socialiai atsakingo verslo praktikų diegimo, o padovanotas džiaugsmas Lietuvos vaikams į šalį atskraidinant Kalėdų senelį buvo mūsų įmonės misijos dalis“, – sako R. Steikūnas.
Automatinių degalinių eros pradžia
Savitarnos degalinių sistemos sukūrimas Lietuvoje yra vienas sėkmingiausių įmonės strateginių sprendimų. Automatinės degalų įsipylimo ir apmokėjimo kasos degalinėse pradėtos diegti dar 1997-aisiais.
Prie naujovių Lietuvos vairuotojai buvo pratinami pamažu: iš pradžių savitarna pasinaudoti galėjo tik trijų degalinių klientai, turėdami alternatyvą atsiskaityti ir įprastoje degalinėje. Po kelerių metų, 1999-ųjų sausio 15 dieną, kauniečiai rinkosi į neeilinį įvykį: Jonavos gatvėje pradėjo veikti pirmoji visiškai automatinė degalinė Lietuvoje.
„Automatiniai mokėjimai 1999-aisiais buvo inovacija, todėl žmonės veždavosi šeimas ir vaikus parodyti iki tol neregėtos technologijos. Prie savitarnos degalinių driekdavosi eilės dėl automatinę kolonėlę išbandyti norinčiųjų skaičiaus, vairuotojai laukdavo daugiau nei pusvalandį“, – pasakoja R. Steikūnas.
Iki 2004 metų visos degalinės buvo rekonstruotos į automatines.
Inovacijų ambasadoriai
Su pirmosiomis degalinėmis Lietuvoje atsirado revoliucinė naujovė: buvo leidžiama prisipilti degalų, o tik paskui už juos atsiskaityti.
Degalinėse įkurtose kavinėse Lietuvos gyventojai susipažino ir su gastronominėmis naujienomis. Pavyzdžiui, 1993-aisiais Klaipėdoje, Šilutės plente, prie degalinės veikiančioje picerijoje, specialioje krosnyje pradėtos kepti picos, vėliau Vilniuje, Ukmergės gatvės degalinėje pradėti gaminti vieni pirmųjų burgerių Lietuvoje.
Klientų patogumui degalinėse nuolat diegtos įvairios inovacijos: Bendrovė pirmoji iš Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų pradėjo naudoti kainų švieslentes, apšvietė degalinių teritorijas, pradėjo aptarnauti užsienio bankų korteles, išleido savo mokėjimo korteles, degalinėse įrengė langų plovimo skysčio kolonėles.
Suomių tinklo degalinės taip pat pirmos pradėjo naudoti žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energijos. Taip pat „Neste“ yra pirmasis degalinių tinklas Lietuvoje, kuriam yra suteikti tarptautiniai kokybės vadybos, aplinkosaugos ir saugos sertifikatai.
„Šiandien daugelį dalykų degalinėse laikome įprastais, tačiau iki to buvo nueitas ilgas kelias. Nebūtume galėję tiek visko įgyvendinti, jei ne reikšmingas mūsų darbuotojų indėlis ir klientų pasitikėjimas“, – sako Markus Lindkvist, įmonės vadovas.
