1966 metais Jungtinių Valstijų Kongresas išleido visą įstatymų paketą, skirtą automobilių elektrifikacijai skatinti. Tai buvo atsakas į prastėjančią miestų oro kokybę bei nesaugią priklausomybę nuo įvežtinės naftos. Buvo nutarta skirti lėšų gamintojams, kurie kurs inovacijas, galinčias paskatinti elektromobilių populiarėjimą. Paskatinimą gavo „General Motors“, „Chrysler“ ir dabar jau nebeegzistuojantis AMC.
AMC nusprendė susikoncentruoti į didžiausią tuometinių elektromobilių bėdą – baterijas ir elektroniką. Baterijų buvo ir tais laikais, tačiau jos nebuvo labai efektyvios. Tačiau 1967 metais pristatytas AMC Amitron konceptas turėjo potencialo.
„AMC Amitron“ – elektromobilis iš 1967 m.
AMC buvo įprastų automobilių gamintojas, todėl pasitelkė elektronikos kompaniją „Gulton Industries“, kad surastų optimalų baterijų sprendimą. Buvo pasirinkti du 34 kg ličio-nikelio-fluoro moduliai, turintys bendrą 22,5 kWh talpą. Inžinieriai matė ličio potencialą, tačiau tuometinės medžiagos ir supratimas neleido sistemai suteikti pakankamai galios. Kitaip tariant, 22,5 kWh būtų pakakę pakankamai ilgam atstumui įveikti, bet automobilis būtų buvęs nepakenčiamai lėtas.
Taigi 1967 metais pristatytas „AMC Amitron“ turėjo dvigubą baterijų sistemą. Šalia jau minėtų ličio baterijų buvo ir ir pora mažesnių nikelio-kadmio elementų. Jų talpa buvo gerokai mažesnė, tačiau, kalbant supaprastintai, šios baterijos savo energiją varikliams galėjo atiduoti kur kas sparčiau.
Tai leido mažyliui „Amitron“ per maždaug 20 sekundžių įsibėgėti iki 80 km/val. Važiuojant didžiosios baterijos įkraudavo mažąsias, o šios tiekė energiją priekinius ratus sukančiam varikliui. Tais gūdžiais 1967-aisiais „Amitron“ jau turėjo ir regeneracinę stabdžių sistemą. Važiuodamas 80 km/val. greičiu šis automobilis galėjo įveikti net 241 km. Tai yra labai daug, turint omenyje laikmetį ir baterijų talpą.
„AMC Amitron“ buvo aptakus ir mažas. Vos 2,16 metrų ilgio kėbule tilpo trys keleiviai, bet vietos bagažui praktiškai nebuvo. Kita vertus, žiniasklaida tuomet gyrė „Amitron“ dizainą – jis atrodė modernus ir pasiruošęs ateities miesto gatvėms.
Vienas geriausių laikmečio prototipinių elektromobilių
Tais laikais daugelis elektromobilių prototipų vis dar naudojo rūgštines švino baterijas, kurios buvo labai sunkios. Tuo tarpu Amitron baterijos svėrė vos 91 kg. Analogiškos švino baterijos būtų svėrusios beveik dešimt kartų daugiau – jos būtų buvusios sunkesnės nei visas AMC Amitron, kuris svėrė vos 500 kg!
Toks mažas svoris buvo pasiektas ne tik lengvų baterijų dėka. „Amitron“ turėjo kompozitinį kėbulą, pripučiamas sėdynių pagalvėles ir vieną gaubtą vietoje keturių durelių. Tiesa, reikia paminėti, kad AMC „Amitron“ koncepcija, kurią matote nuotraukose, nevažiavo – tai buvo tik muliažas. Tačiau pati elektrinė sistema buvo išbandyta kituose AMC automobiliuose ir veikė puikiai.
Nors AMC inžinieriai teigė, kad šias technologijas galima perkelti į masinės gamybos automobilius, tai nebuvo realistiškas tikslas. Dviguba baterijų sistema buvo labai sudėtinga ir labai brangi. Galiausiai nutrūko ir vyriausybinė programa švariam transportui kurti. Taigi „AMC Amitron“ buvo nustumtas į kompanijos archyvą.
Į viešumą „Amitron“ ištrauktas 1977 metais, kai AMC nusprendė visuomenei parodyti eksperimentinius kompanijos automobilius. „Amitron“ buvo atnaujintas ir pavadintas „Electron“. Net ir tada žmonėms šis automobilis atrodė kaip kažkas iš ateities. Tiesą sakant, net ir dabar sunku patikėti, kad „AMC Amitron“ yra 53 metų senumo – jei nebūtų toks lėtas, jis ir šiandien galėtų būti praktiškas miesto automobilis.
