Pavyzdžiu Lietuvai rodoma Latvija neįsivedė SDK, rinkosi kitokius sprendimus kovoje su „kauferiais“

Transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), įsigaliojęs Lietuvoje nuo gegužės 1 d., pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir VMI atstovų – įrankis, padėsiantis kovoti su šešėline automobilių prekyba. Nes visi automobilius parduodantys asmenys privalės gauti „Regitros“ sistemoje SDK.
VĮ „Regitra“ Vilniuje
VĮ „Regitra“ Vilniuje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas SDK. Jį (raidžių kombinaciją) automobilio savininkui suteikia įmonė Regitra.
  • Kilus neaiškumams, „Regitrą“ automobilininkai užplūdo dar gegužės 1 d. išvakarėse. Ir fiziškai, ir internetu. Todėl sutriko elektroninių sistemų veikla. Susidarė maždaug trijų savaičių eilės fiziniam apsilankymui.
  • Gegužei įpusėjus, „Regitra“ paskelbė, kad imsis priemonių eilėms sutrumpinti, daugiau klientų aptarnaus fiziniu būdu. Taip pat nurodytos ir kitos eilių susidarymo priežastys: sezoniškumas ir karantinas.
  • Ministrei A.Bilotaitei paskelbus ultimatumą (suvaldyti Regitrai procesus), birželio 2 d. atsistatydino įmonės vadovas D.Prevelis. Prieš tai žiniasklaidoje iš ministrės lūpų išsprūdo kritika įmonei, o „Regitros“ vadovas teisinosi, kad naujovei įgyvendinti skirta per mažai laiko.

Ministrė A.Bilotaitė kaip gerosios praktikos (kovojant su šešėliu automobilių prekyboje) pavyzdį ne kartą minėjo Latviją, iš šešėlinės ekonomikos per metus ištraukusios 27 mln. eurų. Ar tikrai viskas taip paprasta? Ar tikrai nuo nesąžiningų prekeivių išgelbės dar vienas kodas (jau yra ID ir VIN)? O gal tiesiog trūksta efektyvios kontrolės, kodas čia nėra esminis faktorius?

TAIP PAT SKAITYKITE: Dažniausiai užduodami klausimai apie SDK – automobilio savininko deklaravimo kodą

Taigi po SDK įvedimo kilęs chaosas ir labai pablogėjęs „Regitros“ darbas ne vienam kėlė kelis klausimus. Ar tam buvo ruoštasi? Ar SDK tikrai yra panacėja, galimybė įvesti tvarką naudotų automobilių prekyboje? Kas atsakingas už blogą komunikaciją, nes daugybė „Regitros“ lankytojų po gegužės 1 d. apie SDK žinojo tiek pat, kiek apie dangiškus migdolus?

Jei SDK kodas būtų patogus įrankis, leidžiantis bet kada patikrinti (tarkime nuskenavus išmaniuoju telefonu), ar savininkas yra deklaravęs automobilio nuosavybę, tuomet ši auka (turiu omeny „Regitros“ darbo sutrikdymą) būtų verta vaisių. Įsivaizduokite: inspektorius ar potencialus automobilio pirkėjas prieina prie automobilio stiklo, prideda telefoną ir jau žino, ar pardavėjas yra „šešėlinis“ su „kauferiu“, ar legalus, mokantis mokesčius savo valstybei.

Tačiau VMI atsakymas, kaip bus tikrinama, ar pardavėjai turi SDK (nes skelbimuose kol kas, pereinamuoju laikotarpiu, jie skelbiami retai), privertė suabejoti efektyvumu.

Kaip VMI tikrins prekeivius

Kaip inspektoriai tikrins prekeivius, tarkime, turgavietėje, ar aikštelėje? Ar nuskenuos QR kodą, o gal kitą, analogišką? Na, kaip kokį „Galimybių pasą“...

„Dėl SDK atliekant automobilių pardavėjų kontrolę turgavietėse, automobilių prekybos aikštelėse, prižiūrinčių aikšteles asmenų bus prašoma pateikti papildomą informaciją. Taip pat automobilio savininko identifikacija gali būti atliekama pagal paskelbtą telefono numerį, surinkus papildomą informaciją iš pirkėjų, bendradarbiaujant su turgaviečių administracija bei pasinaudojant kitais kontrolės įrankiais“, – taip pakomentavo VMI atstovė Irma Juškaitė.

Taigi modernaus įrankio nėra? Tuomet kyla kitas klausimas: tai gal SDK visai ir nereikėjo, nes jo mechanizmas gremėzdiškas, o kontroliuojama bus senais metodais. Kitaip tariant, juk ir pagal VIN kodą registre būtų galima patikrinti, ar automobilis turi realų savininką. Galų gale, pagal techninį pasą... O gal reikėjo rinktis Latvijos kelią, jei jis pasiteisino?

Latvijos pavyzdys

Pasikartosiu: Latviją ministrė A.Bilotaitė mini kaip pavyzdį, kad galima iš šešėlio ištraukti 27 mln. eurų per metus. Kaip jiems tai pavyko? Ar irgi turi SDK?

Konkurso „Latvijos metų automobilis“ organizatorius Maris Ozolinš, išgirdęs klausimą apie latvišką SDK, tik kraipė pečiais. Tokio dalyko šioje kaimyninėje šalyje nėra.

„Taip, Latvija sėkmingai kovoja su PVM grobstymu automobilių rinkoje, bet apie jokius kodus nieko negirdėjau“, – sakė aktyvus automobilių rinkos veikėjas. Jis pridūrė, kad už PVM grobstymą buvo net konfiskuotų automobilių. Tokios griežtos priemonės padėjo užkirsti kelią sukčiavimui.

Kolega iš Latvijos naujienų portalo TVNET.LV šią versiją patvirtino: Latvijoje SDK nėra, tačiau automobilių prekyboje iš tiesų labai sumažėjo šešėlio. Anksčiau Latvijoje buvo populiari „kauferių“ kultūra. Tačiau, pasak žurnalisto, ją panaikino elementarus reikalavimas pirmą kartą šalyje automobilį įregistruoti per 5 dienas jam kirtus sieną. Antraip gresia didelės baudos. Informacija anglų kalba.

Taigi pagrindinė Latvijos sėkmės (kovojant su „kauferiais“) priežastis – 5 dienų terminas ir efektyvi kontrolė. Tad kyla klausimas: gal ir Lietuvai reikia ne SDK, o efektyvios prekeivių kontrolės? Antraip SDK liks tik sąžiningiems prekeiviams keliančia viešųjų ryšių akcija.

VRM: ministrė nesakė, kad Latvijoje įvestas SDK

Dėl viso pikto dar kartą kreipėmės į VRM. Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič, atsakydama į 15min klausimus, patvirtino Latvijos kolegų suteiktą infomaciją, kad kaimyninė šalis neįvedinėjo jokių SDK. Ir kad abiejose šalyse taikomos priemonės nėra visiškai vienodos. Pasak patarėjos, ministrė A.Bilotaitė nėra sakiusi, kad Latvija turi SDK.

„Ministrė niekada nesakė, kad Latvija turi SDK, visada buvo kalbama apie panašią automobilių įregistravimo sistemą. Nei Lietuva, nei Latvija šiuo požiūriu nesiskiria, abejose šalyse reikia įregistruoti automobilį per 5 dienas, pirmą kartą jį įsigijus. Ir būtent šis mechanizmas užtikrina kontrolę.

Lietuva pavadino Savininko deklaravimo kodu, Latvija įregistravimo sistema, toks ir skirtumas. Latvijoje buvo įdiegta privaloma automobilių registravimo sistema. Ir jau per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo iki 27,2 mln. eurų“, – pakomentavo Božena Zaborovska-Zdanovič.

„Reikalavimas užregistruoti transporto priemones Parduodamų transporto priemonių registre įtvirtintas įstatyme. Jame gali būti surandamos visos turguose, aikštelėse oficialių pardavėjų parduodamos transporto priemonės (pvz., jeigu portale žmogus neranda aikštelėje parduodamos transporto priemonės, apie tai galima pranešti mokesčių kontrolieriams, tai veikia kaip kontrolės mechanizmas).

Latvijoje pardavėjas turi išregistruoti transporto priemonę pardavimui. Išregistruojant patikrinama, ar nėra mokestinių įsiskolinimų ar kitų apribojimų dėl transporto priemonės nuosavybės perleidimo. Tuomet pirkėjas turi nurodyti, kokią transporto priemonę perka, nurodomas transporto priemonės numerio ženklas, registracijos liudijimo numeris ir pardavėjo duomenys.

Patikrinama, ar transporto priemonė išregistruota pardavimui ir ar nėra apribojimų. Vėliau transporto priemonės pardavėjas turi patvirtinti transporto priemonės savininko pasikeitimą. Pardavėjui patvirtinti transporto priemonės pardavimą reikia per 5 dienas, laiku nepatvirtinus, nuosavybės perleidimas anuliuojamas. Be to, naujasis transporto priemonės savininkas turi įregistruoti transporto priemonę per 5 dienas.

Neįregistravus transporto priemonės per 5 dienas, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme anuliuojamas. Neįregistravus transporto priemonės, transporto priemonės negalima parduoti.

Mūsų žiniomis, Lietuvos sistema nėra identiška Latvijai, bet principas yra panašus“, – komentavo ministerijos atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis