„Atliekų tvarkymo įstatyme aišiai pasakyta, kad padangų platintojai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti iš vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos, skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui, ir padangų atliekų skaičius, skaičiuojant vienetais, atitinka jo perkamų padangų skaičių. Visi padangų platintojai šią paslaugą turi teikti, nes vartotojas, pirkdamas padangas, sumoka jų tvarkymo mokestį“, – įstatymą išdėstė pašnekovė.
Prekybos vietoje turi būti pateikta rašytinė informacija vartotojui, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas
„Dar labai svarbus vienas įstatymo punktas: prekybos vietoje turi būti pateikta rašytinė informacija vartotojui, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Jei tokios informacijos nėra, vadinasi pardavėjas vengia mokėti mokesčius, tvarkytis atliekas ir tokią atsakomybę perleidžia vartotojui, – sakė D. Butkienė. – Arba platintojas turi turėti sutartį su techninės priežiūros ir remonto įmonėmis ir nurodyti, kurioje įmonėje jis turės palikti padangas, arba pats pardavėjas turi priimti padangas iš vartotojo“.
Šis įstatymas galioja ir transporto priemonės technines ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms. Jos privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų priimti remonto metu susidariusias atliekas – šiuo atveju padangas. Tai galioja ir kitoms detalėms, kurios nebebus naudojamos.
D. Butkienė sakė, jog jei padangas priimti atsisakoma, galima pranešti bendruoju telefonu 112, tokią informaciją priima ir padangų importuotojų organizacija: „Mes siekiame informuoti atitinkamas institucijas apie tokių įmonių veiklą, nes norime, kad padangos būtų ir surenkamos, ir panaudojamos. Švietėjiška veikla padėjo tuo, kad žmonės jau to reikalauja iš pardavėjų. Kai vartotojas daugiau žino, jis gali pakovoti už savo teises. Tad manau, kad šių nusiskundimų daugės, nes pati sistema yra dar tikrai neveiksni“, – kalbėjo D.Butkienė.
Kur Lietuva deda dideles padangas?
Viešnia pasakojo, jog kur kas opesnė problema – didelių padangų perdirbimas: „Šiuo metu Lietuvoje nėra tvarkingo specialiosios technikos padangų panaudojimo. Mes neturime galimybės jų tvarkyti. Stambiosios technikos padangų tvarkymas yra daug brangesnis nei kitų automobilių. Viena įmonė jas naudojo kaip kurą, tačių tokių padangų tvarkymo kaštai yra didesni, o įstatymai nenumato apmokestinimo pagal padangų dydį. Visos jos yra apmokestinamos vienodai. Tad paskui ieškoma papildomų lėšų jų tvarkymui“.
Kad mūsų pardavėjai padangų utilizavimo nevykdo – viena medalio pusė, kita – šiandien Lietuva neturi, kur tvarkyti šių padangų
„Kad mūsų pardavėjai padangų utilizavimo nevykdo – viena medalio pusė, kita – šiandien Lietuva neturi, kur tvarkyti šių padangų. Tad pirmiausiai reikia sutvarkyti įstatymus, mokesčius, kad kiekvienos atliekos sutvarkymui nereikėtų ieškoti papildomų lėšų. Su didžiagabaričių atliekų tvarkymu ir jų perdirbimu, mes esame tikrai „atsilikę“. Dirbame su ūkininkais ir skatiname, kad jie ne ieškotų, kaip atsikratyti padangomis, o jas perduotų pardavėjams, – sakė D. Butkienė. – Dabar tokios didelės padangos yra kaupiamos Lietuvoje ir reikia ieškoti skubaus sprendimo būdo, kaip jas panaudoti. Keletas didžiųjų importuotojų per metus tiekia po 1000 tonų padangų. Tad per metus jų turėtų susikaupti apie 5 000 tonų. Ir jos šiuo metu yra sandėliuojamos Lietuvoje“.
Pasak pašnekovės, perdirbėjai deklaruoja, kad tokias padangas perdirba, bet taip nevyksta.