Kalbu apie „Qashqai“, kuris 2006 metais pasauliui parodė, kad hečbekus ir universalus galima pakeisti į miesto SUV ir nuo to laiko tai tapo viena konkurencingiausių automobilių gamintojų žaidimo aikštelių. Na, o 2010 metais visi, norėję būti žalesni ir ekologiškesni, iš „Toyota Prius“ persėdo į „Nissan Leaf“ – tuomet šis modelis siūlė didesnį nei šimto kilometrų įveikiamą atstumą viena įkrova ir tai buvo pakankama tam, jog entuziastai drįstų atsisakyti vidaus degimo variklių.
Tiesa, situacija pasikeitė ir dabar abiejuose šiuose segmentuose konkurencija nuo minėtų modelių pristatymo žvėriškai išaugo ir netgi kadaise buvus pionieriais, dabar „Nissan“ turi smarkiai pasistengti, kad galėtų likti tarp lyderių. Vykau į Stockholmą, kur gamintojas žurnalistams pristatė net du modelius: visiškai naują elektromobilį „Ariya“ bei elektrinį „Qashqai“ su benzininiu varikliu. Tad šį kartą vienu ypu apie du automobilius.
Elektrinis su benzininiu varikliu
Skamba keistai, bet tai iš esmės yra tiesa. Europos biurokratams vis smarkiau spaudžiant automobilių gamintojus dėl taršos skaičių, šie turi verstis per galvą, kad bent ant popieriaus atitiktų reikalavimus. Turbūt jau visi girdėjote kalbas apie tai, kad netruks dabartiniai naujagimiai nė mokyklos baigti, kaip iš automobilių salonų dings vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Na, arba bent jau turėtų dingti, nes taip nori Europos biurokratai. Bet kaip Roma nebuvo pastatyta per dieną, taip ir gamintojai negali staiga imti ir visko pakeisti, o ir visi pirkėjai dar toli gražu nėra pasiruošę persėsti į grynus elektromobilius.
Tad štai tokiems, kurie dar nėra pasiruošę, bet gal norėtų, „Nissan“ pristatė „Qashqai“ su savo požiūriu į elektrinį-hibridinį automobilį. Pradžioj aš bandžiau ginčytis ir inžinieriui įrodyti, kad tai anoks ne elektromobilis, o hibridas, tačiau jis laikėsi savo ir sakė, kad tai labiau elektromobilis. Pavadinimas tik detalės, svarbiausia kas viduje, o čia slypi elektrinis motoras, inverteris, baterija bei benzininis variklis. Sakytum – „Prius“, bet pagrindinis skirtumas yra tas, kad vidaus degimo variklis niekaip nėra prijungtas prie ratų. Jis savo sukurtą energiją atiduoda inverteriui, kuris ją paskirsto arba tiesiai elektriniam motorui, arba į 2,1 kWh talpos bateriją.
Dėl tokios konstrukcijos ratus visada suka elektra, tad automobilis važiuoja lygiai taip, kaip įprasta elektromobiliams – tolygiai, be jokių vibracijų ar pavarų perjungimų ir nuo pat pradžios turi maksimalų sukimo momentą. Pastarasis čia nėra kosminis, bet miesto krosoveriui tikrai užtenka – 330 Nm. Elektrinis motoras išvysto 190 arklio galių, o iki šimto įsibėgėja per 7,9 sekundės.
Galią elektrinis motoras dažniausiai per konverterį ima tiesiai iš benzininio, 1,5 litro darbinio tūrio variklio, išvystančio apie 155 AG. Variklis dirba beveik nepriklausomai nuo akceleratoriaus padėties – inžinieriai suprogramavo jį taip, kad jis dirbtų kiek įmanoma optimaliau, tad didėjant greičiui ar norint dinamiškiau bėgėtis, galima išgirsti ir garsiau dirbantį motorą, nors tas garsas gerokai mažesnis nei, pavyzdžiui, važiuojant įprastu hibridu. Viso to gėris, kaip skelbia gamintojas, kad vienu baku, kuris čia yra 55 litrų, galima nuvažiuoti per tūkstantį pseudo-elektrinių kilometrų. Taigi, šeimyninio krosoverio sąnaudos šimtui kilometrų siekia penkis su trupučiu litro, o bandomojo važiavimo metu, nesistengiant nei taupyti, nei per daug gazuoti, sąnaudos buvo 5,1 litro.
Vos pamatęs technologiją „ant popieriaus“ galvojau, kad tai tiesiog marketinginis triukas, siekiant sužavėti publiką kažkuo nauju, o biurokratams parodyti gražesnius skaičius popieriuje, tačiau pravažiavus tiek mieste, tiek užmiestyje, pradėjau įtikėti, kad šis, kaip japonai pavadino, „e-Power“ elektromobilis yra tikrai puikus sprendimas. Visų pirma tai važiavimo tolygumas – nors esu vairavimo entuziastas, nematau reikalo kasdien važinėti su kuo sportiškesniu automobiliu ir komfortas yra svarbu, o jo elektrinė pavara suteikia daugiau nei bet kas kitas. Yra čia ir pilnai elektrinis režimas, bet su 2,1 kWh talpos baterija juo pavyks nuvažiuoti vos kelis kilometrus, tad jis skirtas labiau tam, kad grįždami į savo tylų rajoną vidury nakties, nieko nepažadintumėte.
Apie patį „Qashqai“ daug nekalbėsiu – pats automobilis jau ne kartą išbandytas ir aprašytas, o ir „Lietuvos metų automobilio“ konkurse buvo tarp geriausiųjų. Tai tikrai geras, puikiai išdirbtas ir bet kuriai šeimai tinkamas SUV. Ir jeigu kas nors tokį rinksis, aš labai rekomenduoju pabandyti „e-Power“ variantą. Tai geresnis variantas už paprastą ar iš tinklo įkraunamą hibridą. Žinoma, keliais tūkstančiais ir brangesnis.
Tikras elektromobilis – „Ariya“
Antras bandytas modelis tai dar vienas japonų elektromobilis, bet šį kartą be benzininio variklio. 2021 metų pradžioje Vilniuje buvo pristatytas dar nevažiuojanti šio automobilio versija tam, kad galėtume susipažinti su nauja „Nissan“ dizaino kryptimi bei elektromobiliu, skirtu didesniam vartotojų ratui. Turbūt net nežiūrėję į nuotraukas atspėsite kėbulo tipą – tai dar vienas SUV. Nors iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti kas tai. Naujasis elektromobilis tikrai išskirtinio dizaino ir primena vieną didelį metalo luitą, iš kurio išskaptuota kažkokia forma. Pamatę „Ariya“ gatvėje tikrai atsisuksite, bet, nors dizainas ir išskirtinis, paliekantis įspūdį, mano skoniui jis nepasirodė labai gražus.
Salonas erdvus, patogu tiek keleiviams, tiek vairuotojui, o japonai taip pat padirbėjo ir salone prikūrė jų kultūrai būdingų akcentų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo įdomiai ir patraukia akį, bet pažvelgus atidžiau mane šiek tiek nuvylė medžiagų kokybė – daug kur panaudotas paprastas ir kiek pigiai atrodantis plastikas. Ir bene blogiausias dalykas salone yra tai, kad didžioji dalis mygtukų yra jutiminiai, persišviečiantys per medžio apdailą. Atrodo tikrai gražiai, bet ergonomika verta siaubo filmo. Pavyzdžiui norėdami keliais laipsniais pamažinti temperatūrą, turėsite pirštu pataikyti į tą medžio apdailos vietą, kurioje šviečia atitinkanti rodyklė ir kelis kartus ją paliesti pirštu. Įprasti, tikiu, galima, bet tai eilinis gamintojo „gražus“ sprendimas, priverčiantis vairuotoją patraukti akis nuo kelio. Bent garso reguliavimas paliktas teisingas – su ratuku.
Gerai yra bent tai, kad kaip ir daugelis modernių elektromobilių, „Ariya“ prikišta modernių technologijų, padedančių vairuotojui atlikti savo darbą, o taip pat ir jų valdymas ekrane ar ant vairo yra pakankamai patogus. Verta pagirti tai, kaip šis elektromobilis važiuoja. Bandomas modelis buvo apautas protingo dydžio padangomis, tad ir važiavimo kokybė pasirodė gera bei pakankamai komfortiška. Sportiškumo ieškoti čia neverta – tai didelis, sunkus ir ne pats galingiausias automobilis, bet tai, kaip jis elgiasi kelyje puikiai atspindi ir tai, kokiam segmentui šis modelis priklauso.
Galingesnę, 87 kWh talpos bateriją turinti dviejų varančiųjų ratų versija išvysto 178 kW ir 300 Nm, o viena įkrova gali nuvažiuoti virš 500 kilometrų. Šios versijos kaina prasideda nuo 58 tūkst. eurų. Tie, kuriems nereikia taip toli važiuoti, gali rinktis pigesnę, 51000 eurų kainuojančią versiją su 63 kWh baterija ir 400 kilometrų įveikiamu atstumu. „Ariya“ siūloma ir keturiais varančiaisiais ratais, 225 kW galia ir net 600 Nm sukimo momentu. Ši versija iki 100 km/val įsibėgėja per 5,7 sekundės, pilna įkrova nuvažiuoja apie 500 km, bet už tai tenka ir susimokėti – pigiausia komplektacija su šiais parametrais atsieis 61 tūkstantį eurų.
Išbandęs du „Nissan“ vienu likau labai sužavėtas, o kitas paliko daug neatsakytų klausimų. Neabejoju, kad jei pardavimo konsultantai pirkėjams sugebės atskleisti visus „Qashqai e-Power“ privalumus, šių automobilių gatvėse atsiras pelnytai daug, tačiau to nedrįsčiau sakyti apie „Ariya“. Tai giminingas prancūziškai „Renault Megane e-Tech“ modelis, o pastarąją aš jau spėjau ir bičiuliui parekomenduoti, mat tai labai vykęs kūrinys.
Abu šie modeliai pastatyti ant tos pačios elektromobiliams skirtos platformos ir „Ariya“, tuo tarpu, taip pat potencialiai galėtų būti vadinama labai geru automobiliu, bet automobilius visada vertiname pagal kontekstą. Tad nors ji ir šiek tiek didesnė, viena įkrova pagal WLTP nuvažiuoja 80 km daugiau, už tai reikia susimokėti papildomai. Ir nemažai. Pavyzdžiui geriausios komplektacijos „Megane e-Tech“ kainuos maždaug tiek, kiek pati pigiausia „Ariya“ versija, nuvažiuojanti net mažiau nei „Renault“. Optimaliai sukomplektuotas „Ariya“ atsieis beveik dešimčia tūkstančių brangiau nei „Renault“.
Tai tik mano pasvarstymai ir matematika – gal kažkam vienas gamintojas vis dar asocijuojasi su prasta kokybe ar elektronikos gedimais, o kitas yra japoniško kruopštumo pavyzdys. Kaip ten yra ištiesų, parodys laikas ir pardavimų skaičiai, bet užtikrintai galiu pasakyti vieną: norintys būti pastebėti gatvėse, tą tikrai gaus vairuodami „Ariya“.
