Norbė Daunoravičius: kodėl tėtis gavo baudą, jei „Mercedes“ pardavė prieš trejus metus?

Temą GAZUI siūlykite gazas@15min.lt

Jis tėčio automobilį „Mercedes“ pardavė prieš trejus metus ir sandorį, kaip reikalavo tuo metu galiojusi tvarka, įregistravo „Regitros“ sistemoje. Tokiu atveju, bent jau teoriškai, jokio galvos skausmo dėl parduoto automobilio nuo sandorio dienos neturėtų būti. Tačiau dabar Norbė sulaukė baudos už greičio viršijimą parduotu „Mercedes“.

„Kas čia darosi? Automobilis parduotas prieš 2 ar 3 metus į Kazachstaną, pardavimas deklaruotas „Regitroje“. Bet panašu, kad 2021 liepos 25 d. tas pats automobilis Lietuvos teritorijoje pažeidė KET. Tai dabar Lietuvos policija siunčia baudas paskutiniam registruotam savininkui. Tai ar jūs ten tarpusavyje negalite susižiūrėti dalykų? Ar gal išvis sužiūrėkit, ar kas nevažinėja su neteisėtais numeriais? Kiekvieną kartą už viską mokami dideli pinigai, o sistemos vis neveikia...“, – rašė savo „Facebook“ paskyroje Norbertas Daunoravičius-Norbė.

„Regitra“ paaiškino galimą priežastį

„Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė paaiškino, kokia parduoto/įsigyto automobilio įregistravimo/išregistravimo tvarka galioja dabar ir kokia galiojo prieš trejus metus. Taip pat pakomentavo, kaip turėtų elgtis žmogus, gavęs nuobaudą už pažeidimą, padarytą automobiliu, kurį jau seniai pardavęs:

„Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. „Regitra“ savo klientams rekomenduoja naudoti įmonės rekomendacinę pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti interneto svetainėje ČIA.

Patariama būtinai įsitikinti, ar sutartis pasirašoma su tikruoju asmeniu. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kt.

Parduota jau 12 milijonų „Mercedes-Benz E“

+11

Taigi, tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.

Pasirašius sutartį, būtina deklaruoti transporto priemonės nuosavybės pasikeitimą „Regitroje“

Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“. Tai yra labai svarbu, kadangi taip ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir „Regitros“ sistemoje yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą. Šiuos duomenis „Regitra“ teikia ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

Nuo šiol transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo deklaravimas ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai.

Primename, kad nuo gegužės 1 d. transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimo procedūra yra pasikeitusi. Kitaip tariant, nuo šiol transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo deklaravimas ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai.

Nuo šiol pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi pirkėjas ir pateikia įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. Tik pirkėjui pateikus, o pardavėjui patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas naujas savininko deklaravimo kodas (SDK) ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku bei jau gali kreiptis dėl jos registracijos. Abi pusės deklaruoti nuosavybės pasikeitimą turi per 5 d.d. nuo sandorio sudarymo (terminas skaičiuojamas bendrai). Svarbu pastebėti, kad tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos gyventojui parduodant transporto priemonę užsienio gyventojui ar įmonei. Tik šiuo atveju užsienio gyventojui ar įmonei deklaruoti nuosavybės pasikeitimą reikia sandorio sudarymo dieną.

Tuo metu iki šių metų gegužės 1 d. galiojo kitokia tvarka. Seniau pirmasis į „Regitrą“ turėdavo kreiptis pardavėjas ir pranešti apie parduotą transporto priemonę, o pirkėjas nuosavybės įsigijimą patvirtindavo jau registruodamas automobilį savo vardu. Jei per numatytą terminą pirkėjas to nepadarydavo, automobilis būdavo automatiškai išregistruojamas ir dalyvavimas su juo viešajame eisme būdavo draudžiamas. Na, o jei transporto priemonė būdavo parduodama į užsienį, t. y. užsienio gyventojui ar įmonei, tokiu atveju pastarajam daryti nieko nereikėdavo, jei su transporto priemone nebuvo ketinama dalyvauti viešajame eisme. T. y. tokiu atveju į „Regitrą“ pakakdavo kreiptis tik Lietuvos gyventojui, t. y. pardavėjui, ir deklaruoti transporto priemonės pardavimą, o tuomet ji būdavo išregistruojama.

Nors transporto priemonė yra nuolatinė jos savininko atsakomybė, deja, praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai naujasis automobilio savininkas nevykdydavo savo prievolių, kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipdavo į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti jį jo vardu.

Kalbant apie Norberto Daunoravičiaus minimą situaciją, kadangi automobilis buvo parduotas į užsienį dar prieš įsigaliojant naujajai tvarkai, kaip ir minėjome, tokiais atvejais anksčiau į „Regitrą“ reikėdavo kreiptis tik transporto priemonės pardavėjui ir deklaruoti jos pardavimą.

Jei asmuo tai atliko, t. y. su pirkėju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir kreipėsi į „Regitrą“ bei pranešė apie parduotą automobilį užsienio gyventojui ar įmonei, tokiu atveju jis turi teisinį įrodymą, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone.

Primename, kad šie duomenys yra užfiksuojami „Regitroje“ ir perduodami kontroliuojančioms institucijoms, šiuo konkrečiu atveju policijai, kuri administruoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Vis dėlto, jei pasitaikė tokia situacija, kad senasis automobilio savininkas sulaukė nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos iš tiesų padarė naujasis jo savininkas, tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į policiją ir pateikti sutartį kaip įrodymą, jog automobilį įsigijo ir už jį atsakingas yra kitas asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl kažkokių priežasčių asmuo nebeturi pirkimo–pardavimo sutarties ir ji buvo pateikta „Regitrai“, asmuo gali kreiptis į įmonę ir gauti šios sutarties kopiją“.