Marius Skuodis antradienį pristatė teisėsaugai perduotas ministerijos auditorių išvadas, kurios rodo, kad 2017 metais suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pravažiavimas dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą.
Ministras teigia dėl objekto į Generalinę prokuratūrą kreipęsis prieš keletą savaičių.
„Pagrindinis klausimas yra dėl efektyvaus, ekonomiškai pagrįsto lėšų panaudojimo, nepažeidžiant teisės aktų. Šioje vietoje mes turime pagrindo manyti, kad teisės aktai, net keli, galimai buvo pažeisti“, – prie Strošūnų pravažiavimo surengtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M.Skuodis.
Ministro teigimu, rengiantis statyti objektą nebuvo atlikta kaštų naudos analizė, todėl nėra aiškių atsakymų, ar verta statyti objektą, kurio vertė išaugo iki 5 mln. eurų.
„Dėl šio objekto, ir tai yra sisteminė Lietuvos problema, nebuvo padaryta kaštų naudos analizė. Jeigu kaštų naudos analizė būtų atlikta, turėtume aiškius atsakymus, ar šį objektą statyti verta, ar ne“, – teigė M.Skuodis.
„Žvelgiant į viešus duomenis, Strošiūnuose, gyvenvietėje, kurią automagistralė padalina į dvi dalis, yra 10 gyvenamųjų namų. Klausimas, ar įrengti požeminę perėją dėl 10-ies gyvenamųjų namų ir nedidelio gyventojų skaičiaus yra racionalu“, – svarstė jis.
Jo teigimu, sprendimai dėl objekto statybos buvo priimti 2017 metais – tuomet buvo ketinama pastatyti paprastą pėsčiųjų perėją su nedideliu pravažiavimu, kuri kainuotų apie 1 mln. eurų, tačiau vėliau buvo nuspręsta padidinti tunelio aukštį, kad galėtų pravažiuoti žemės ūkio technika.
Atlikus projektavimo darbus, nuspręsta abiejose pusėse įrengti apie 1 kilometro ilgio jungiamuosius kelius, kurių papildoma kaina yra apie 3 mln. eurų.
„Pagal teisės aktus, tokie jungiamieji keliai ir tokios dviejų lygių sankryžos negali automagistralėje būti arčiau nei 5 kilometrų atstumu. Tuo tarpu vieną tokią jungiamąją sankryžą turime 4 kilometrų atstumu, kitą – maždaug 3 kilometrų atstumu“, – sakė M.Skuodis.
„Kas priėmė sprendimus dėl jungiamųjų kelių – atsakymo nėra, Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakymų neturi. Nėra nei dokumentų, nei atsakingų žmonių, kurie priėmė šiuos sprendimus. Tai paskatino mus kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kiek žinau, šiuo metu savo analizę atlieka ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba“, – tvirtino ministras.
Jis teigė, kad nuo šiol Lietuvos automobilių kelių direkcija įpareigota priimant bet kokius sprendimus dėl tiltų, viadukų ar tunelių atlikti kaštų naudos analizes ir jas paskelbti viešai.
Susisiekimo ministerija pranešime tvirtina, kad įtakos pakeisti pradinį projektą 2018 metais galimai turėjo Strošiūnuose esančio kartodromo vadovo prašymas įrengti jungiamuosius kelius. Vėliau šiame objekte buvo papildomai suprojektuoti ne tik jungiamieji keliai, bet ir dvi žiedinės sankryžos.
Tiek projektavimo, tiek rangos sutarčių vykdymo metu pasirašyta net 19 sustarimų, kuriuose numatyti 34 pakeitimai dėl papildomų darbų, kuriuos atliekant dėl vienų ar kitų priežasčių teko keisti techninio projekto sprendinius, todėl ministerija teigia abejojanti dėl jo parengimo kokybės.
Audito išvadose teigiama, kad sprendimai dėl tunelio matmenų pakeitimo, tunelio perkėlimo bei jungiamųjų kelių su žiedinėmis sankryžomis galėjo būti priimti keliolikos asmenų naudai.
Strošiūnų tunelio įrengimo vertė kartu su jungiamaisiais keliais yra 5,2 mln. eurų, iš jų iki šių metų birželio darbų atlikta už beveik 5,1 mln. eurų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pranešė dedanti visas pastangas, kad susidariusi situacija būtų išsiaiškinta.
„Kelių direkcija lygiagrečiai Susisiekimo ministerijos pradėtam vykdyti auditui, pradėjo ir savo vidinį tyrimą dėl šio objekto. Pabrėžtina, kad 2015 m. atlikta studija dėl projekto (Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio ruožo Vilnius – Kaunas rekonstravimas), o projektavimas pradėtas 2017 m.“, – rašo LAKD.
Šiuo metu Kelių direkcija nagrinėja ir vertina turimą informaciją apie projektą. Įvertinus turimą informaciją, bus priimti sprendimai dėl tolesnių veiksmų, taip pat jau sukurtos ir dar tobulinamos priemonės, kad būtų galima retrospektyviai įvertinti priimtus sprendimus ir laiku eliminuoti nepagrįstus papildomus darbus.
„Nuo pat audito pradžios Kelių direkcija bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija ir teikia visą turimą informaciją. Be jokios abejonės, visais atvejais Kelių direkcija bendradarbiauja ir su teisėsaugos institucijomis“, – komentuoja Kelių direkcija.
