GT 86, BRZ ir FR-S
Tačiau šįkart ne apie tragedijas. Apie teigiamus dalykus, kurie anksčiau buvo rašomi paryškintu „bold“ šriftu. Apie „Toyota GT 86“ (arba „Subaru BRZ“, „Scion FR-S“).
„Toyota“ ir „Subaru“ apie 2006-uosius visus automobilių gerbėjus privertė sukti galvas. Buvo kalbama, kad kuriamas vieną kėbulą ir variklį, tačiau skirtingas transmisijas turintis modelis. 300 AG bei galiniai varomi ratai („Toyota“) arba keturi varomi ratai („Subaru“).
Prieš mėnesį oficialiai pristačius serijinei gamybai paruoštą „Toyota GT 86“, sunku ir suskaičiuoti, kiek įvairiausių gandų pasklido apie šį dvigubą modelį per pastaruosius penkerius metus. Kiek kartų tie gandai keitėsi, kiek kartų buvo pasirodę „slapta nufotografuoti“ brėžiniai ar įvairūs eskizai. Kiek keitėsi paties modelio išvaizda nuotraukose.
„Subaru BRZ“ nuo „Toyota GT 86“ skiriasi tik priekiniu buferiu ir dar keliais išoriniais menkniekiais
Parodose jis praktiškai nekito – nuo pirmojo pristatymo 2009-aisiais Tokijuje iki oficialaus pasirodymo šiemet jo išvaizda kito minimaliai. Techninės charakteristikos keitėsi dažniau.
Ir ką? Dabar turime pristatytą susitrejinusį modelį, kiek kitokį, nei buvo demonstruojamas parodose. Su 200 AG ir galiniais varomais ratais. Jokių 4WD – „Subaru“ versija nuo „Toyota“ skiriasi tik priekiniu buferiu, ženkleliais ir dar keliais išoriniais menkniekiais. O automobilis, pagal pradinius teiginius, Lietuvoje kainuos daugiau nei 110 tūkst. litų.
„Toyota“ susipyko su strategija
Pirma mintis, išvydus oficialius GT 86 ir BRZ duomenis, buvo būtent tokia. Koks tikslas erzinti žmones 4–5 metus ir po to juos nuvilti? Koks tikslas dviem gamintojams daryti identišką, tose pačiose rinkose pardavinėjamą automobilį? Kokio gyvūno epiteto vertas žmogus, kuris pirktų naujovišką „Honda CRX“, tik varomą galiniais ratais ir kainuojantį daugiau nei 110 tūkst.?
Sunku pasakyti. Sunku turbūt ir „Toyota“ bei, dar labiau, „Subaru“ atstovams įvairiose šalyse. Sunku rasti argumentų, kuo šis pernešiotas vaikas būtų pranašesnis už nestipriai daugiau kainuojančius „Subaru STI“ ar „Nissan 370Z“.
Išvaizda? Galbūt, skonio reikalas. Techninės savybės? Tikrai ne.
Įvaizdis?
Šis žodis vertas atskiros pastraipos. Kokį įvaizdį turi GT 86? Ilgai slėptas, dangstytas, po truputį atskleidžiamas ir, galų gale, viešai parodytas modelis. Kuris techninėmis charakteristikomis gerokai atsilieka nuo iš pradžių žadėtų skaičių.
Kita vertus – tai tik skaičiai. „Toyota“ nuo pat pradžių teigė pavadinimą rinkusi neatsitiktinai – 86 yra legendinio „Corolla“ su AE86 kėbulu (gamintas 1983–1987 m.) atgimimas.
Kokia „Corolla“ buvo tada?
Lengva, maža, manevringa, turėjo atmosferinį ne patį galingiausią variklį (nors pagal darbinį tūrį jis buvo vienas galingiausių to meto rinkoje), galinius varomus ratus. AE86 modelio garbei yra sukurtas ne vienas filmas, netgi japonų itin mėgstamų „Anime“ filmukų serija – „Initial D“.
„Drifteriai“ ir šiaip automobilių entuziastai visose pasaulio šalyse prieš miegą meldžiasi prašydami aukščiausiojo, kad kitą dieną jis paskatintų kokį senuką, turintį tvarkingą AE86, ją parduoti. Nuo šias eilutes kuriančių rankų sprindžio atstumu irgi stovi iš Japonijos pargabentas 1:70 mastelio „Toyota Corolla AE86 Trueno“ modelis.
AE86 šiuo metu yra ne mažiau geidžiamas automobilis nei kadaise buvo bin Ladeno skalpas. Kodėl? Juk tai viso labo eilinis „Toyota“ hečbekas galiniais varomais ratais su pernelyg neišsiskiriančiu varikliu (1,6 l 140 AG), gana bjauriai atrodantis, tačiau turintis puikų svorio balansą ir valdymo savybes. Bei atitinkantis neseniai kompanijos prezidento Akio Toyodos pasakytą frazę, link kurios po ilgos pertraukos vėl krypsta šis japonų gamintojas: „Fun to drive“.
„Fun to drive“
Kiek šansų turi GT 86 atitikti šį šūkį? Modelis turi galinius varomus ratus, atmosferinį dviejų litrų darbinio tūrio opozicinį „Subaru“ kurtą variklį, trumpą ratų bazę, lengvą kėbulą bei didelę galią. Ir didelę kainą.
Ar GT 86 yra pasiryžęs pakartoti AE86 sėkmę ir būti vienu geidžiamiausių hečbekų po dvidešimties metų pertraukos?
Malonu vairuoti? Tikėtina, kad taip. Užkerpėjusiais automobilizmo nesusipratimų laikais, kai „fun to drive“ reiškia dulkių siurblio variklį turinčius priekiniais ratais varomus „hot hatch“ su atstumų jutikliais, galinio vaizdo kameromis, lūpdažių laikikliais ir automatinėmis pavarų dėžėmis, „Toyota“ gali sugrąžinti vairavimo malonumą į kasdienius automobilius. Mažas, manevringas, lengvas (apie 1 100 kg), galingas, be „turbo“ duobės, turintis mechaninę pavarų dėžę ir gerai atrodantis. Su beveik idealiu svorio balansu (53:47 priekinės ašies naudai).
Likusi dalis – įvaizdis. Kiek šis modelis pasiryžęs pakartoti AE86 sėkmę ir būti vienu geidžiamiausių hečbekų po dvidešimties metų pertraukos? Greičiausiai tam pasitarnaus ir kaina – tikėtina, kad jis greitai nenuvertės, jog taptų prieinamas kiekvienam. Tik netapdamas ant kiekvieno kampo matoma šiukšle automobilis gali turėti gerą įvaizdį.
X-failai
Vis tik šis modelis man kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Visų pirma, kam reikalingi du vienodi skirtingų gamintojų modeliai?
Antra, ar nebus prašauta su kainodara, jeigu naujas 370Z kainuos beveik tiek pat, kiek ir GT 86?
Trečia, ar jis tikrai bus „fun to drive“ automobilis? Ar tai tikrai galutinės automobilių versijos ir ar „Subaru“ nesugalvos kitų metų pabaigoje pristatyti 4WD?
Ar „Toyota“ specialiai sumažino GT 86 galią, kad neužgožtų būsimo „Supra“ debiuto? Kokio velnio reikėjo taip ilgai tempti gumą nepristatant galutinio modelio?
Ar bus ISOFIX vaiko kėdutės tvirtinimas ant galinės sėdynės? Ar bus galima vienu paspaudimu atjungti ESP, EBA, VTF ir visas kitas elektronines sistemas, trukdančias tikrajam „fun to drive“?
Į visus šiuos klausimus bus galima atsakyti tik pasirodžius modeliui Lietuvoje ir sužinojus jo kainą bei išbandžius jį gatvėje. Nuojauta kužda, kad šis automobilis turi nustebinti – gerąja prasme. Bet kokiu atveju reikia laukti pavasario – „Toyota GT 86“ tada atvyks į Europą. Vasarą – galbūt ir į Lietuvą. Greičiausiai su „Subaru“ broliuku.
Laukite tęsinio.
