Nustebo, kai pardavė automobilį ir liko skolingas VMI: paaiškino, ką galima buvo daryti kitaip

Į redakciją kreipėsi suglumęs skaitytojas: vyras pardavė savo sutvarkytą automobilį ir liko skolingas VMI. Jis teigia, kad pagausėjus šeimai teko ieškoti didesnio automobilio, tad saviškį, turėtą mažiau nei trejus metus, praėjusiais metais pardavė brangiau nei pirko. O šiemet sulaukė staigmenos – turėjo sumokėti pelno dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Automobilių turgus
Automobilis / Mato Miežonio / 15min nuotr.

Temą siūlykite gazas@15min.lt

Vyras tikina suprantantis, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau pati situacija jį papiktino.

„Mano istorija prasidėjo prieš 2,5 metų, kuomet nusipirkome automobilį. Tiesa, automobilis buvo su defektu, tad dar reikėjo nemažai išlaidų detalėms ir darbams. Daug darbų pasidariau pats, taip sutaupydamas pinigėlių. Praeitais metais šeima pagausėjo ir dairėmės didesnio automobilio, dėl to suremontuotą pardavėme.

Be abejonės, pardavėme už didesnę kainą nei pirkome, nes viskas buvo sutvarkyta ir nebuvo jokio defekto. Šiais metais deklaruojant pajamas VMI priskaičiavo virš 500 Eur mokesčių, kuriuos turiu sumokėti valstybei“, – savo istoriją pradėjo pasakoti vyras.

Nesuprato, iš kur atsirado tokia suma

Nesupratęs, iš kur atsirado tokia mokama suma, vyras pradėjo aiškintis. Jis sulaukė panašaus VMI atsakymo, kaip ir 15min. Vyras automobilį pardavė anksčiau nei per trejus metus nuo jo įsigijimo, tad jam teko mokėti pajamų mokesčio dalį.

„Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, pajamos už parduotą automobilį, kuris nuosavybės teise išlaikytas 3 ir daugiau metų, yra neapmokestinamos. Pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo nepraeina 3 metai. 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinamas skirtumas tarp automobilio pardavimo ir jo įsigijimo kainų.

Automobilio remonto išlaidos nėra priskiriamos automobilio įsigijimo kainai“, – 15min teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

„Toks yra įstatymas“

Vyras teigia, kad šios informacijos nežinojo, nes automobilį keičia labai retai, o dabar tai darė dėl šeimos pagausėjimo.

„VMI aiškinau, kad automobilis buvo pirktas su defektu, reikėjo daug detalių ir viskas pareikalavo nemažai darbo, kad negalima vertinti sumų, nes automobilių būklės skirtingos. Tikinau, kad nėra logiška jam mokėti nurodyto mokesčio“, – pasakoja vyras.

Jo teigimu, pastangos buvo bevertės ir jis vis sulaukdavo to paties atsakymo: „Toks yra įstatymas.“

„Mano manymu, įstatymas turi spragų ir taip yra plėšikaujama iš žmonių. Jei nupirktum automobilio rėmą už kelis šimtus eurų ir sutvarkytum viską bei parduotum už kelis ar keliasdešimt tūkstančių, tai valstybei reikėtų tūkstančiais mokėti mokestį?

Manau, įstatymas turėtų būti pakoreguotas. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tą suprantu, bet visų įstatymų nežinosi, o ypač kai nežinomoje srityje susiduri pirmą kartą“, – tikina vyras.

Jis teigia, kad jei būtų žinojęs, tai būtų pusę metų pravažinėjęs automobiliu ir tik tada pardavęs. Taip būtų išvengęs ir mokesčio.

Galėjo kompensuoti remonto išlaidas

Advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius pabrėžia, kad iš apmokestinamos sumos negalima išskaityti jokių automobilio remontui ar pagerinimui patirtų išlaidų, tad skaitytojas šioje situacijoje nieko pakeisti nebegali.

„Šiuo atveju VMI nieko nepakeis, nors klientas ir tikisi, nes VMI tik vykdo įstatymus, o juos priiminėja įstatymų leidėjas – LR Seimas. Tačiau tikiuosi, kad tiek šiam, tiek kitiems skaitytojams tai bus naudinga pamoka ateičiai. Tuo labiau kad skaitytojas rašo, jog nusipirko automobilį su defektais ir pats juos taisė. Tai šioje vietoje skaitytojui reikėjo reikalauti civilinės atsakomybės iš pardavėjo, kas vėlgi būtų leidę išvengti tokios situacijos“, – aiškina O.Raščiukevičius.

Pasak jo, atsakomybė kyla pardavėjui, išskyrus tuo atveju, jeigu pirkėjas žinojo apie trūkumus. Jeigu asmenys tarėsi, kad automobilis parduodamas su trūkumais ir pats taisys tai viena, bet jei nuslėpė, tai jau visai kas kita, o skaitytojas nenurodė, kaip buvo iš tiesų.

„Esmė ta, kad mokesčių tai nebūtų sumažinę, bet pirkėjas būtų galėjęs reikalauti padengti jo remonto išlaidas, todėl bent jau tuo metu jis būtų nepatyręs išlaidų.

Nes vėlgi, mokestine prasme niekam nėra įdomu, kas ten vyko, jiems tik įdomus skirtumas ir nuo jo skaičiuojamas pelno mokestis. Vėlgi, į tokią situaciją turėtų būti atsižvelgiama, bet įstatymo nuostata šiuo atveju yra gana siaurai apibrėžta“, – teigė O.Raščiukevičius.

Įstatymas nėra tobulas

Jis tikina, kad įstatymas yra įstatymas, tačiau sutinka, kad jis nėra tobulas, kadangi pasitaiko labai įvairių situacijų, kurioms esant tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka nėra labai sąžininga.

„Juk net ir vykdant individualią veiklą pelnas apskaičiuojamas atėmus patirtas išlaidas, o minimalios neįrodinėtinos išlaidos sudaro 30 proc.

Žinoma, šiuo atveju skaitytojas nevykdo jokios veiklos, todėl įstatymo leidėjas tikriausiai traktuoja, kad nepatiria ir sąnaudų veiklai vykdyti, tačiau susiklosto įvairių situacijų, kaip ir ši“, – sako O.Raščiukevičius.

Kaip išvengti sukčių?

O.Raščiukevičius taip pat pataria pirkimo-pardavimo sutartyje būtinai rašyti tikrąją mokamą už automobilį kainą, nes pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas nustatomas ne iš ko kito, o iš pirkimo-pardavimo sutarčių.

Tikriausiai daugeliui žinoma situacija, kai pardavėjas paprašo, jog būtų rašoma mažesnė kaina ir taip daro, kad jam reikėtų mokėti mažesnį pajamų mokestį, tačiau pardavėjui išvengus mokesčių, ši našta padidėja pirkėjui, nebent jis ketina automobilį savo nuosavybėje išlaikyti 3 metus.

Beje, tikrosios automobilio kainos įrašymas sutartyje pasitarnauja ir kitais atvejais, ypač kai parduodamas krūvą trūkumų turintis automobilis, o norint jį grąžinti pardavėjas siūlo grąžinti pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytą kainą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis