Kelionės tikslas – aplankyti dvi svarbiausias „Opel“ gamyklas. Viena jų įsikūrusi Lenkijoje, prie pat sienos su Čekija, Glivicos mieste. Ten „štampuojami“ „Astra“ modeliai. Kita gamykla – tai „Opel“ širdis, šio koncerno centras Ruselshaimo mieste Vokietijoje. Čia „gimsta“ šio gamintojo flagmanas „Insignia“ modelis.
Ruselshaime yra „Opel“ automobilių „archyvas“ – čia saugomi visi koncepciniai ir kažkada gaminti modeliai. Vokiečiai žada, kad galėsime bent keletą jų išbandyti.
Į kelionę – gražiausiu pastarųjų metų „Opel“ modeliu
Į kelionę leidomės „Opel Astra GTC“ automobiliu. Jame sumontuotas dyzelinis variklis po lenkiškos dienos paliko puikų įspūdį – 165 AG galios jam pakanka, kad lengvai aplenktų vilkikų vilkstinę, o vidutinis degalų suvartojimas kol kas neviršija 6 l/100 km.
 |
| Tipinis vaizdas Lenkijos keliuose |
Gale pakaitomis sėdėjo visai ne žemas vengras Andrašas ir nedidukas lietuviukas Tomas. Vietos užteko abiem, jie galėjo net miegoti.
Pažiūrėsim, kaip šis „Opel“ elgsis vokiškam greitkelyje.
Kol kas įspūdžiai geri, tačiau automobilio laukia dar tūkstantukas labai greitų kilometrų.
Pirmoji diena – iš Vilniaus į Glivicą
Vakar įveikėme beveik 900 km vis dar, švelniai tariant, ne itin kokybiškais Lenkijos keliais.
Vos įvažiavus į Lenkiją mus pasitiko smarkus lietus. Tačiau net liūtis nesustabdė pakelės prekeivių. Po skėčiais rymančios mėlynes pardavinėjančios Lenkijos bobutės ir kiek pikantiškesnes paslaugas teikiančios jaunesnės moteriškos kilmės būtybės – šios šalies kasdienybė.
Galime nuraminti lenkiškų kelių sirgalius – jie vis dar daugelyje vietų „kolejny“, juose vis dar rieda tūkstančiai sunkvežimių. Kai kurie jų, ant priekinio pasidabinę labai jau nekukliu „Star“ užrašu važiuoja kelis kartus mažesniu negu leistina sunkvežimiams greičiu, tačiau dėl to visai nesijaudina – tikros žvaigždės turi judėti lėtai ir solidžiai. Nesvarbu, kad paskui juos nusidriekusios kilometrinės eilės.
 |
| Lenkijoje šimtai automobilių važinėja papuošti apibrizgusiomis vėliavomis |
Ko gero, jų pavadinimas kilęs ne nuo angliškojo „star“ (žvaigždė), o nuo rusiško „star“ (senas)...
Visa Lenkija nusėta šalies vėliavomis pasidabinusiais automobiliais, traktoriais, net asfalto klojimo mašinos papuoštos Lenkijos vėliavomis. Deja, dauguma jų labai jau sudriskusios...
Svarbiausia, anot pavadinimo, lenkiška automagistralė A1, besidriekianti nuo Varšuvos į pietus, už Lenkijos sostinės prasidėjo greitu kelio ruožu, kuris staiga tapo milžiniška, daugiau kaip 100 km besitęsiančia statybų aikštele. „Nesistebėk, tai Lenkija, čia viskas vyksta dideliais masteliais“, – raminu savo kolegą iš Vengrijos. Jam tokie juokeliai nelabai suprantami.
Jokioje kitoje šalyje neteko matyti, kad viena pagrindinių šalies arterijų būtų remontuojama daugiau kaip šimto kilometrų ruože. „Nesuprantu, kaip jie perkelia iš miesto į miestą futbolo komandas, sirgalius, teisėjus“, – stebisi vengras.
„Toks įspūdis, kad čia dirba daugiau žmonių negu gyvena Lietuvoje, – niekaip negali paslėpti nuostabos gale niurzgantis operatorius Tomas. – Ir tai tęsiasi jau dešimt metų...“
Vyksta normalus procesas – kada nors sutvarkys magistralę A1, po to imsis tvarkyti A2 ir t.t. Kol ratas apsisuks, teks kapitaliai remontuoti pirmąją...
Pasukus nuo „greitkelio“ nei iš šio nei iš to mus pasitiko daugiakilometrinė automobilių grūstis. Niekas nesupranta iš kur jos atsiranda ir kaip išnyksta – kažkokia lenkiška mistika. Pastovėjom keliolika minučių tačiau iš vietos net nepajudėjom. Pasielgėm kaip dauguma vietinių – apsisukom ir, padarę dvidešimties kilometrų lanką galų gale pasiekėm Glivicos miestelį.
Miestelis nedidelis, švarus ir daugmaž tvarkingas. Į akis krenta tik pilnas senamiestukas bomžiškos išvaizdos žmogystų.
„Arba jie čia suvažiavimą susiorganizavo, arba lenkai tikrai blogai gyvena, – stebisi Tomas. – Vilniuje jų mažiau. Bent jau centre.“
Dieną pabaigėme jaukiame viešbutyje, kurio registratūroje už stiklinės sienos verdamas lenkiškas alus. Pakako vieno mažo bokalo, po kurio galiu konstatuoti faktą – nemoka mūsų kaimynai virti alaus.
Šiandien mūsų laukia kur kas intensyvesnė diena – pamatysim „Opel“ gamyklą, o po pietų lėksim į Vokietiją. Ten alus, neabejoju, daug skanesnis...
 |
| Lenkijos miestas Glivica |
