„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lentelių su žaliomis rodyklėmis panaikinimo reikalavo ne ES: paaiškinta, kaip yra iš tiesų

Visi Lietuvos miestai atsisveikino su lentelėmis su žalia rodykle, tačiau šio sprendimo sukelti purslai dar vis burbuliuoja. Vos tik pradėjus garsiau ir dažniau kalbėti apie lentelių nuėmimą, visuomenėje kilo nemažai chaoso: nepatenkinti buvo ir vairuojantys, ir nevairuojantys žmonės. Neretai nuraminti pykčiui buvo naudojamas paaiškinimas, jog nuimti lenteles reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Tačiau paaiškėjo, kad ES tokio reikalavimo neskelbė.
LED šviesoforas
LED šviesoforas

Prisidengta Europos Sąjunga

2014 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ dokumente, kurio pagrindu buvo keičiamos Kelių eismo taisyklės (KET), minimos ir ES direktyvos. Tačiau ES direktyvose nėra kalbama apie lenteles su žalia rodykle.

Minimose direktyvose kalbama apie keleivių saugumą ir diržų naudojimą, kėdučių vaikams saugumą. Todėl, galima matyti, kad Lietuvos Vyriausybės priimtas nutarimas buvo papildytas dar vienu punktu, tačiau ne iš tų pačių ES reikalavimų.

Vyriausybės priimto nutarimo paaiškinime rašoma, kad „be to, įvedama nuostata, kad nuo 2020 01 01 nustos galioti žalia dešinio posūkio ties šviesoforo raudona šviesa rodyklės lentelė (iki to laiko turi būti įvesti atitinkami šviesoforinio reguliavimo elementai) ir kai kurie informaciniai krypčių ir kt. ženklai (įvedami naujo pavidalo atitinkami ženklai). Toks terminas duodamas, kad būtų suspėta šiems pokyčiams pasiruošti, nes minėti ženklai yra ypač masiškai naudojami“, – teigiama dokumente.

Tad ES direktyvomis remiamasi, tačiau ne sprendžiant lentelių su žaliomis rodyklėmis klausimą.

Melaginga informacija

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis atkreipė dėmesį, kad Susisiekimo ministerija niekada neinformavo visuomenės, kad lentelių su žalia rodykle atsisakoma dėl ES direktyvos.

„Susisiekimo ministerija remiasi Europos Sąjungos valstybių narių gerąja patirtimi. Viešojoje erdvėje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad atsisakoma senojo eismo organizavimo būdo – lentelių su žalia rodykle – vadovaujantis ES direktyva.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – pokalbis apie situaciją Lietuvos keliuose, Vidmantas Pumputis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – pokalbis apie situaciją Lietuvos keliuose, Vidmantas Pumputis

Nuo šių metų sausio 1 d. eismo organizavimas keičiamas atsižvelgus į 2014 m. tuometinio Kelių transporto tyrimų instituto atliktos studijos rezultatus. Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius, 2014 m. buvo priimtas sprendimas nuo 2020 metų atsisakyti lentelės su žalia rodykle, kaip eismo saugumo neužtikrinančio ir jutikliniam šviesoforų valdymui ydingo eismo organizavimo būdo. Savivaldybės turėjo 5 metus tinkamai pasiruošti eismo organizavimo pokyčiams“, – 15min teigė V.Pumputis.

Apie kokį tyrimą kalbama?

Atsižvelgiant į 2014 metais Kelių ir transporto tyrimo instituto paskelbta tyrimą „Šviesoforo lentelių su žalia rodykle poveikis eismo dalyvių elgsenai ir saugumui“, tų pačių metų pabaigoje Kelių eismo taisyklėse atlikti pakeitimai, kuriuose numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. KET 76 punktas pripažįstamas netekusiu galios.

Tyrime nagrinėjamos 24 sankryžos Vilniuje ir Kaune.

Autorių teigiama, kad kol nebuvo patvirtintos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, lentelės su žalia rodykle Lietuvoje buvo įrengiamos beveik visose šviesoforais reguliuojamose sankryžose.

Kaip neigiamas aspektas įvardijama ir tai, kad kai įrengiama lentelė su žalia rodykle, sankryžoje dažnais atvejais pasireiškia spaudimas kitiems eismo dalyviams ir neadekvatūs vairuotojų veiksmai.

Taip pat tokiose sankryžose trukdoma apsaugotam kairiajam posūkiui. O sankryžose, kuriose įrengta šviesoforų lentelė su žalia rodykle, stebimas pagal leidžiamą signalą judančio eismo blokavimas. Taip pat ir gatvių ruožuose, kurių sankryžose įrengtos šviesoforo lentelės su žalia rodykle, trukdoma „žaliajai bangai“ ir kliudoma avarinio režimo eismui. Tyrimo išvadose akcentuojami ir pastebimi chaotiško eismo pavyzdžiai.

Minimas ir toks atvejis, kad įrengtos lentelės su žalia rodykle įtaka eismo pralaidumui ir ekologijai būna neigiama.

„Koreguojant šviesoforų fazes, ar įrengiant jų papildomas sekcijas, galima pasiekti geresnį rezultatą, nei įrengiant lenteles su žaliomis rodyklėmis. Geriausiu atveju, šviesoforų lentelės su žalia rodykle, ateityje Lietuvos gatvėse, turėtų būti nebeįrengiamos“, – rašoma baigiamosiose tyrimo išvadose.

„Vien per trumpą tiriamąjį laikotarpį, nuo 2009 iki 2013 metų Kaune sankryžose su žalia rodykle žuvo keturi, buvo sužeisti 128 žmonės. Studijoje nurodoma begalė konfliktinių situacijų, pradedant nuo situacijų pėstiesiems ir dviratininkams. Viena pavojingesnių situacijų, kai pagrindiniu keliu važiuojant transportui netikėtai iš šalutinio kelio išnyra vairuotojas, galvodamas, kad jis nesudarys kliūties ir „įsipaišys“ į srautą“, – BNS pasakojo V.Pumputis.

Policija tokios statistikos neturi

Tačiau, kaip anksčiau rašė BNS, savivaldybių atstovai pripažįsta, jog policija nėra pateikusi aiškios statistikos, kiek pėsčiųjų nukentėjo dėl taisyklės, leidusios sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui.

Ne kartą ir 15min teiravosi policijos atstovų, ar yra kaupiama informacija apie eismo įvykius, nutikusius dėl papildomos žalios rodyklės, tačiau buvo atsakyta, jog tokia konkreti informacija nėra renkama.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys BNS patvirtino, jog policija vertina tik bendrą įvykių skaičių sankryžose ir neturi informacijos, kiek pėsčiųjų nukentėjo dėl žaliųjų rodyklių.

Susisiekimo viceministras: savivaldybės nepasiruošė „žalių rodyklių“ nuėmimui

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius kritikuoja savivaldybes, kad šios tinkamai nepasiruošė dešiniojo posūkio rodyklių nuėmimui, bei sako, jog ministerija stebės eismo situaciją didžiuosiuose miestuose.

„Visų pirma, nutarimas (nuimti rodykles) yra 2014-ųjų metų ir mes šiandien turime dar nepasiruošusias savivaldybes. Tai yra viena problema. Antra, savivaldybėms reikia galvoti, kaip jie gali spręsti problemas. Greičiausiai tose sankryžose ne visur yra pritaikytos naujos reguliavime numatytos priemonės, papildomos šviesoforų sekcijos. Gal iki tam tikrų vietų jų rankos dar nepriėjo“, – BNS penktadienį sakė viceministras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladislavas Kondratovičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladislavas Kondratovičius

Nuo sausio panaikinus vadinamąsias žaliąsias dešiniojo posūkio rodykles prie šviesoforų, šalies didžiųjų miestų savivaldybės jau pastebi eismo problemų ir prognozuoja dar išaugsiant spūstis, tačiau tikisi ir didesnio saugumo pėstiesiems.

V.Kondratovičius pabrėžia, kad net ir pastebėjus padidėjusias spūstis, ministerija greičiausiai nesvarstys galimybių grąžinti lentelių, tačiau atidžiai stebės, kaip savivaldybės sprendžia problemas.

„Politikai gali visko bandyti. Bet suprantama, kad eismo organizavimo pakeitimai reikalauja kažkokio adaptacijos laikotarpio. Matome ir naujas sankryžas, kurios statytos pagal naujas taisykles, buvo reguliavimas keičiamas. Tikrai, manau, kad savivaldybės turėtų pažiūrėti. Iniciatyvos iš mūsų pusės keisti tvarką nėra, bet situaciją tikrai stebime, žiūrime, kaip viskas klostosi“, – tvirtino jis.

Susisiekimo ministerija teigia, kad pakeitimai atsirado po 2014-aisiais Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikto tyrimo, parodžiusio, jog sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, kuriose žūva ar sužalojami žmonės.

Ministerija greičiausiai nesvarstys galimybių grąžinti lentelių, tačiau atidžiai stebės, kaip savivaldybės sprendžia problemas.

Ministerija taip pat teigia, kad rytinėje Vokietijos dalyje atsiradusios žaliosios rodyklės čia palaipsniui išnyko, tokio reguliavimo daugiau neturi nė viena Europos valstybė.

Kelių policija akcentuoja, kad naujosios priemonės užtikrins didesnį pėsčiųjų saugumą, o vairuotojų patiriami laikini nepatogumai, tikimasi, išsispręs savivaldybėms pritaikius sankryžose modernias eismo reguliavimo sistemas, papildomas šviesoforų sekcijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs