„Šitas projektas ir šitas naujas planas slėps ir skatins šešėlinį verslą. Tai kol kas vienintelė numatoma šio projekto pasekmė. Jokių privalumų mes nematome, kol kas akivaizdūs tik trūkumai. Jeigu trumpai – naujasis planas verčia atsakingą verslą finansuoti šešėlinį,“ – tiesiai šviesiai rėžia didžiąją daugumą padangų gamintojų ir importuotojų Lietuvoje buriančios VŠĮ „Padangų importuotojų organizacijos“ (toliau – PIO) vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.
Valstybėje galioja tokia tvarka – 80 procentų išleidžiamo į vidaus rinką padangų kiekio reikia surinkti ir sutvarkyti. Ir sistema neblogai veikia, o PIO, remiantis statistikos duomenimis, organizuoja perdirbimui netgi daugiau negu priklauso pagal reikalavimus.
80 procentų išleidžiamo į vidaus rinką padangų kiekio reikia surinkti ir sutvarkyti
„Jeigu organizuojame padangų atliekų išvežimą iš savo importuotojų, jų klientų (platintojų) ar jų klientų (servisų) ir tarkime, mums reikia paimti 100 padangų negi paliksim likusį šimtą ar pan.? Vežame ir jas, ypač esant aiškiam komerciniam santykiui tarp atliekų turėtojo ir importuotojo. Tačiau, panašu, kad valstybei to maža. Jie nori mums užkrauti ir tuos kurie patys turi pareigą tvarkytis, tačiau to nedaro,” – pasakoja J. Volkė.
Importuotojai, veikiantys skaidriai, netgi nebūtų prieš ir naują valstybės planą, tačiau su sąlyga, kad visos padangas importuojančios, platinančios, montuojančios įmonės sąžiningai vykdytų savo veiklą. Tokiu būdu visos padangos būtų apskaitytos, o prievolės padalintos proporcingai bei sąžiningai. Kas šiandein atrodo misija neįmanoma. Be to, jeigu visi dirbtų skaidriai ir to naujo plano nereikėtų.
„Nenorime finansuoti šešėlio“
Tačiau, pasak asociacijos, įvedus įstatymo pakeitimo projekte planuojamą tvarką, norima priversti atsakingą verslą tiesiogiai finansuoti nemažą dalį šešėlio verslo išlaidų – atliekų tvarkymą.
Pagal naują planą, būtų valstybės sudarytas sąrašas iš kelių tūkstančių technines paslaugas teikiančių įmonių, iš kurių visas senas padangas privalėtų surinkti ir sutvarkyti padangų importuotojai. Tačiau yra daug niuansų. Pirma – visiškai neaiškūs kriterijai pagal ką sąrašas bus sudaromas. Be to, visai neaišku kas tą sąrašą kontroliuos, jį atnaujins ir pan. Įmonių, kurios keičia padangas Lietuvoje yra gerokai daugiau – kas bus su tais, kurie į jį nepateks? Šiuo atžvilgiu klausimų yra begalė, o atsakymų į juos niekas nežino.
Ką siūlo padangų importuotojai?
Padangų importuotojai siūlo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija suteiktų atskirą kodą serviso paslaugas siūlančioms įmonėms ar fiziniams asmenims ir siūlo uždrausti tokias registruoti pagal gyvenamą adresą. Be to, įmonė turi registruotis GPAIS (GPAIS – Gaminių, Pakuočių apskaitos ir Atliekų Informacinė Sistema) bei vykdyti visas privalomas pareigas, be jokių išimčių, o leidimai teikti paslaugas stabdomi jeigu to nedaroma.
„Dabar yra daugybė servisiukų, kurie veiklą vykdo garažų masyvuose, o yra registruoti kokiame daugiaaukščio bute. Kaip jį surasti ir kaip jį sukontroliuoti. Jeigu toks pateks į sąrašą, kas žinos kokiu adresu jis vykdo veiklą? O jeigu nežinos, kam teks atsakomybė už „netvarkomas padangas“ tame pačiame daugiaaukštyje? Tokie verslo subjektai nesitvarko dabar, nesitvarkys ir toliau, kokia tvarka begaliotų. Darytina išvada, jog žala bus didesnė nei nauda. Ar gamtoje arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) padangų sumažės?“ – retoriškai klausia PIO vadovė.
Šiuo metu šalyje veikia GPAIS sistema, kurioje labai lengva atsekti visą seką – kiek padangų buvo išleista į rinką, kiek susidarė atliekų, kiek buvo sutvarkyta ir pan. Tereikia šioje sistemoje padangas deklaruoti. Tačiau, jeigu nedeklaruoji, tada... nieko nenutinka. Nedeklaravai – nereikia ir atliekų tvarkymo mokesčio susimokėti, t.y. nebelieka prievolės susitvarkyti privalomų 80 procentų padangų. Valstybė gi, tiesiog vietoj to, kad priverstų nesąžiningus importuotojus deklaruoti importuojamas padangas, ketina jų įvežtų atliekų perdirbimą permesti ant skaidrų verslą vykdančių importuotojų pečių.
Pavyzdžiui, Prancūzija visa tai išsprendė paprastai. Jeigu nedeklaruoji importuotų padangų, už kiekvieną padangą sumoki 7200 eurų baudą. Importuoji tūkstantį padangų ir pamiršti jas deklaruoti – nuostolis milžiniškas. Paprasta ir efektyvu, tereikia vieno – kontrolės.
Lietuvoje viskas kitaip – kam kontroliuoti, jeigu galima viską užkrauti ant pečių tam, kuris skaidrus. Taip vyksta ne tik padangų versle. Deja...
„Sistema jau yra, ji sukurta ir neblogai egzistuoja, tereikia tik kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi ir viskas. Kam išradinėti dviratį, kuris jau važiuoja? Su nauja sistema bus tik blogiau – esu užtikrintas, kad ji neveiks,“ – sako kito padangų importuotojo – UAB „Padangos plius“ vadovas Dainius Baniulis.
Kam tai naudinga?
„Šešėliniam verslui ir atliekų tvarkytojams“ – vienu balsu atsako dauguma padangų importuotojų. Nauja tvarka jiems būtų išskirtinai palanki.
„Mūsų įmonėje veikia labai aiški ir paprasta tvarka. Padangų importuotojas deklaruoja kiek pardavė padangų, o jų klientai teikia užsakymus padangų atliekoms išvežti. Mes jas ir sutvarkome, kadangi tai mūsų pirminė užduotis. Kiekvienas atliekų išvežimas yra lengvai atsekamas ir kontroliuojamas,“ – teigia PIO vadovė J. Volkė.
Jeigu importuotojai, su kuriais dirba PIO, į kažkurią įmonę netiekia padangų, jos atliekų PIO netvarko – tai tos įmonės reikalas. Naujai planuojama tvarka viską suverstų į vieną krūvą ir būtų totali betvarkė – ėmus tvarkyti padangas pagal sąrašą neaiškiai parinktų įmonių būtų neaišku nei iš kur tos padangos atsirado, nei būtų įmanoma sukontroliuoti jų kiekius. Tai reiškia, kad tektų tvarkyti ir šešėlines atliekas. Nors importuotojai neatsisako tvarkyti atliekų, bet jie reikalauja skaidrumo, kurio priėmus naująją tvarką būtų dar mažiau negu dabar.
„Mes tiksliai žinome, kad yra nemažai nedidelių įmonių kurios autobusiukais vežasi po keliasdešimt padangų iš pavyzdžiui Lenkijos, Olandijos, taip pat dideliais kiekiais atliekos iš Skandinavijos atkeliauja į Lietuvą ir transformuojasi į „naudotas padangas“. Spėkite, ar jos yra deklaruojamos? Dar vienas aspektas yra internetu parduodamos padangos – šioje sferoje irgi yra daugybė nekontroliuojamų įmonių. Kas tvarko jų padangų atliekas? Niekas. Reiškia, kad tas atliekas privalės tvarkyti skaidrus verslas arba jos atguls pamiškėse ir vis tiek galų gale jas turėsime sutvarkyti mes?“ – antrina D. Baniulis.
Padangų importuotojai sako, kad naujas valstybės planas yra vienareikšmiškai nesąžiningas bei prieštaraujantis lygios konkurencijos principui. Jis galutinai paskandins skaidrų verslą milžiniškose išlaidose, o nedideles įmones, kurios šiuo metu veikia skaidriai, paskatins nerti į šešėlį ir spjauti į prievoles. Ar to mums reikia?
Kas gali atsakyti, kodėl gamintojai ir importuotojai, kurie nori susitvarkyti ir tvarkosi netgi didesnius kiekius negu būtina, turėtų sutikti su naująja tvarka? Kodėl valstybė nori paslėpti šešėlį ir paslėpti jį po importuotojais pagal visiškai neaiškius kriterijus?
Aplinkos apsaugos ministerija sako – turėsim sąrašą įmonių. Tačiau kaip jis bus paskirstytas tarp padangas utilizuojančių įmonių?
Ministerija sako, kad paskirstys įmones perdirbėjams regionais. Ir vėl visiškai neaišku pagal kokius kriterijus. Kodėl vieniems reikės tvarkyti didmiesčiuose paliekamas padangas, kur sąlyginai nedideli atstumai, o kitiems teks važinėti po tolimus regionus, rinkti po kelias padangas ir patirti didžiules vien tik logistikos išlaidas? Kas pasakys kodėl taip turi būti? Visi atsakingi importuotojai ir dabar tvarko padangas iš bet kurio regiono, bet kurio miesto, miestelio ar kaimo, jeigu ten parduoda padangas.
Šiuo metu galioja tvarka, kad jeigu nedidelis kaimo servisas neturintis komercinių santykių su importuotojais ar padangų platintojais, padangas turi tvarkytis pats savo lėšomis. Nes pats rūpinasi savo veiklos metu susidarančiomis atliekomis ir niekas netikrina ar jis padangų neimportuoja.
Akivaizdu: nedeklaruoji=neimportuoji=neparduodi. Taigi susitvarkyti turi pats.
Dabar gi jam atsilaisvins rankos – tarkime, jis patenka į sąrašą, toliau įveža padangas, jas parduoda, o jo atliekas priverstinai tvarko importuotojai už savo lėšas. Ar tai nėra šešėlio skatinimas? Ar tai yra lygios konkurencinės sąlygos?, – klausia importuotojai.
