Be to, pabrėžia jis, norint važinėti saugiai, būtina žinoti, kaip žymimi svarbiausi parametrai, pavyzdžiui, sukibimas su šlapia kelio danga ir stabdymo kelias, padangos dydis ir pagaminimo metai.
– Vykdote tyrimą, ar Lietuvos rinkoje parduodamos kokybiškos padangos. Koks tai tyrimas?
– Padangų rinka prižiūrima nuolatos, patikrinimai atliekami reguliariai, žiūrimas padangų ženklinimas. Šis tyrimas ypatingas tuo, kad dabar vykdomas PROSAFE (Europos produktų saugos forumo) projektas ir tikrinamos padangos (beje, tai daryti labai brangu). Projektas vykdomas Bulgarijoje, Kroatijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje. Taigi dalyvauja 10 valstybių ir, kadangi tikrinimas finansuojamas, mes pirmą kartą turime galimybę atlikti padangų bandymus.
Atsiradus naujam padangų ženklinimui, gamintojai dažnai išbando ne tai, ką mums parduoda.
Lietuvoje bandysime 15 skirtingų rūšių padangas. Kodėl tai daroma? Nes, atsiradus naujam padangų ženklinimui, gamintojai dažnai išbando ne tai, ką mums parduoda. T. y. jie išbando kažkokias geresnes (pavyzdžiui, pagamintas iš geresnių medžiagų) to paties modelio padangas, gauna tam tikrą ženklinimo teisę, bet parduoda jau prastesnes. Vokietijoje atlikus tokius bandymus, paaiškėjo, kad padanga, deklaruojama kaip pati geriausia, užėmė penktą vietą.
Bet taip atsitiko tik su vienu gamintoju, situacija nėra masinė, didesnė problema su iš trečiųjų šalių atvežamomis padangomis. Nors didelių gamintojų dukterinės įmonės gamina senesnius modelius, bet tai daroma ta pačia įranga, todėl sakyti, kad jos labai blogos, negalima.
Įvykdę programą, žinosime daugiau, nes viena yra tikrinti ženklinimą, dokumentus, o kita – išbandyti praktiškai. Kadangi Lietuvoje tokios laboratorijos nėra, bandymai labai brangūs, ilgai rinkomės, kurias padangas, mūsų manymu, reikia tikrinti.
– Kaip padangas atsirinkote?
– Pirkome specializuotose parduotuvėse ir rinkdamiesi žiūrėjome, kaip padangos reklamuojamos, koks ženklinimas, ką deklaruoja gamintojas, kokius parametrus (degalų naudojimo efektyvumo, stabdymo kelio esant šlapiai kelio dangai, triukšmo rodiklio) nurodo.
– Kur vartotojai gali pasitikrinti, kurios padangos yra neaukštos kokybės? Ar tuos gamintojus kažkur skelbsite?
– Bus parašyta visa ataskaita. Bet, perkant kažkokį daiktą, visada rekomenduoju juo pasidomėti: yra informacinė sistema RAPEX apie nesaugius produktus ir ten galima rasti visus nuo 2008 m. nustatytus nesaugius gaminius. Tereikia parašyti metus, prekės grupę, pavadinimą, šalį gamintoją ar šalį, kuri informavo, ir ten rasite ir nesaugias padangas. Dažniausiai tai mažai žinomi arba Kinijos gamintojai, gaminantys labai pigias padangas.
– Kokie kokybės ir ženklinimo reikalavimai galioja visoms padangoms?
– Yra techniniai reglamentai, nustatantys europinį ženklinimą. Ženklinimas yra dvigubas, vienas – ant padangos. Nors neišmanančiam žmogui atrodo, kad ant jos daug raidžių ir skaičiukų, kai kuriuos reikia vis tiek žinoti.
Gamintojo ženklas yra viena, bet svarbiausias tas didelis skaičius, pvz., 215/60R16: pirmas skaičius – padangos plotis, antras – jos aukštis procentais, trečias – disko skersmuo coliais. Savo automobiliui perkant padangas, visada reikia pažiūrėti, kokių padangų reikia. Antra, reikia atkreipti dėmesį į pagaminimo datą (ją sudaro keturi skaitmenys), kuri visada būna užšifruota ant padangos: pirmi du skaitmenys – metų savaitė, antri du – pagaminimo metai.
– Ar yra nustatytas padangų laikymo terminas?
– Padangų guma kietėja, bet tokio termino nėra. Padanga turi atitikti jai keliamus techninius reikalavimus. Bet aš senesnės kaip penkerių metų padangos nepirkčiau, nes svarbiausia ne pinigai, o saugumas. Čia mažiausia avarija tiek žalos padarys, kad brangesnis komplektas atrodys labai pigus, bet bus jau vėlu. Mes, kaip specialistai, dar žiūrime, ar atlikti tam tikri įvertinimo darbai. Be to, yra E raidytė, skaičius, kurioje valstybėje padanga pagaminta, ir ilgesnis skaičius – unikalus kodas, kad galėtume iš karto pareikalauti dokumentų ir patikrinti.
2012 m. atsirado ekologinio efektyvumo ženklinimas – trijų dalių etiketė, panaši į tas, kurios būna ant šaldytuvų. Degalų sunaudojimo efektyvumą žymi raidės nuo A iki G ir juoda rodyklė. Raidė A rodo, kad padanga labai gera, sunaudoja labai mažai degalų, ženklinimas D lengviesiems automobiliams nenaudojamas. O jei padangos pažymėtos G, palyginti su A padangomis, automobilis sunaudos apie 6 litrus daugiau degalų 1000 km.
Sukibimas su šlapia kelio danga pažymėtas padanga ir iš po jos tyškančiais lašais bei ir debesėliu ir raidėmis nuo A iki G. D ir G nenaudojamos lengvųjų automobilių padangoms (jei kada pamatysite, iš karto galite skambinti tarnybai, nes tai pažeidimas). A ir G stabdymo kelio skirtumas – 18 metrų, važiuojant 80 km/h greičiu. Kadangi stabdant svarbus kiekvienas centimetras, stabdymo kelias – vienas pagrindinių parametrų renkantis padangas.
Ženklinant nurodomas ir triukšmingumo rodiklis – mikrofonas ir trys bangos. Jei viena banga užjuodinta, triukšmingumas mažiausias, visos trys – didžiausias. Triukšmingumas skiriasi keturis kartus. Jei mėgstate važinėti asfaltu ir komfortą, į šį rodiklį reikia atsižvelgti, bet važinėjant rajono keliais, žvyrkeliais, jis nelabai padės.
– Ką galite pasakyti apie atsarginę padangą? Juk ji riboto naudojimo.
– Atsarginė padanga, žinoma, geriausia tokio paties modelio. Manoma, kad ateityje jos išnyks, bet, manau, kad atsarginė padanga – vienas svarbiausių dalykų, nes ne visada gali išsikviesti pagalbą.
– O kaip vertinate dėvėtas padangas?
– Naudotos, restauruotos padangos yra didelė problema. Dažniausiai žmonės jomis atsikrato, kai jos nebesaugios, protektorius nudilęs ar buvo „pagautas“ kažkoks smūgis. Paprastai jos parduodamos ne komplektais, bet surinktos iš kelių automobilių, o tada ir nusidėvėjimas nevienodas. Kartais padangos netgi įpjaunamos ir pagilinamas protektorius.