Apie sparčiai ypač didmiesčiuose mažėjantį žmonių fizinį aktyvumą ne kartą kalbėjo ir medikai, ir sveikos gyvensenos propaguotojai.
Nors aktyvus laisvalaikis bei sportas dabar madoje, tačiau, pasak A.Sujetos, fiziniam aktyvumui dar skiriama per mažai dėmesio – žmonės, panirę į šiuolaikinį gyvenimo tempą, neranda laiko savo sveikatai.
Per savaitę – mažiausiai 150 aktyvių minučių
Kaip teigia A.Sujeta, Pasaulio sveikatos organizacija per savaitę rekomenduoja bent 150 minučių skirti aktyviai fizinei veiklai, o sėdėjimas yra šiuolaikinis vėžys.
„Tai turėtų būti arba vadinamosios aukšto krūvio minutės, arba vidutinio krūvio minutės”, – teigė A.Sujeta.
Vienas iš būdų padidinti dienos fizinio aktyvumo normą, teigia specialistas, gali būti ir skirtingų transporto rūšių derinimas, dalį kasdieninio maršruto į darbą ne tik važiuojant, o, pavyzdžiui, numinant dviračiu arba nueinant pėstute.
Tai gali tapti itin patrauklu tiems, kurie gyvena užmiestyje, o dirba centre.
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog žmonės per mažai dėmesio skiria kasdieniam judėjimui. Jei iki prekybos centro yra 300 metrų - jie važiuoja automobiliu, jei vaikų darželis - mažiau nei už pusės kilometro, į jį tai pat neinama, o važiuojama.
Nors, suprasdami judėjimo naudą, žmonės eina pasivaikščioti laisvalaikiu, tačiau ėjimą pamiršta kasdien eidami į darbą, ar parduotuvę, taip galėdami derinti kasdienę savo veiklą ir aktyvumą.
A.Sujetai pritaria ir sostinės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė: „Transporto rūšių derinimas pasaulyje yra jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą palaikančių žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba savo kelionėms mieste išbando kitus judumo būdus.
Vilniuje siekiama sudaryti sąlygas derinti kuo daugiau keliavimo būdų – tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, vykdomi pėsčiųjų infrastruktūros tvarkymai, žiemą prioritetiškai valomi šaligatviai ir dviračių takai, rekordiškai atnaujinamas sostinės viešasis transportas, vykdoma edukacija apie darnaus judumo naudas”.
Tampa populiarios “Statyk ir važiuok” aikštelės
Dar vienas būdas Vilniuje derinti skirtingas transporto rūšis yra naudojimasis trimis „Statyk ir važiuok“ aikštelėmis. Tai – galimybė išbandyti transporto rūšių derinimą, o aikštelėje gyventojai gali palikti savo automobilį, kelionę į centro prieigas patogiai tęsiant viešuoju transportu.
Visose trijose „Statyk ir važiuok“ aikštelėse per šiuos metus apsilankė jau 11,7 tūkst. vairuotojų
„Pastebima, jog vis daugiau vairuotojų išbando šias aikšteles. Po jų atidarymo 2017 metų liepos mėnesį iki metų pabaigos aikštelėse apsilankė 1751 vairuotojai, o 2018 metais fiksuojamas spartus augimas – visose trijose „Statyk ir važiuok“ aikštelėse per šiuos metus apsilankė jau 11,7 tūkst. vairuotojų. Vien šiemet spalio mėnesį aikštelėse apsilankė 2426 vairuotojai, o tai yra 10 kartų daugiau nei 2017 m. spalio mėn. ir 34 proc. daugiau nei rugsėjį”, – teigė M.Gusarovienė.
Augantis šių aikštelių populiarumas siejamas ir su viešojo transporto atsinaujinimu.
Sostinėje vis daugėjant naujųjų autobusų, kurių važiuoja jau 242, pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Lapkričio 7-ąją į Vilnių atkeliavo pirmas naujasis „Solaris Trollino 12“ žemagrindis troleibusas, kuris jau kitą savaitę išvažiuos į gatves, papildydamas 19 maršrutą.
Planuojama, jog per artimiausius 2-3 mėnesius troleibusų parką atnaujins iš viso 41 naujas troleibusas. Iš viso sostinėje važiuos beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių.
Per lapkritį sostinę pasiekti turi 5 nauji troleibusai, kurie papildys 2 Saulėtekis–Žygimantų g.–Stotis ir 19 Pašilaičiai–Konstitucijos pr.–Antakalnis–Saulėtekis troleibusų maršrutus. Iš viso iki metų pabaigos planuojama sulaukti 30 naujų troleibusų, o likusieji 11 atvyks 2019 m. žiemą.
Sostinėje vis daugėjant naujųjų autobusų pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas.
Rekordinis viešojo transporto atnaujinimas padeda užtikrinti ir kitokią kelionių kokybę, o tai skatina miestiečius vis dažniau rinktis tokį judėjimo būdą.
Taip pat Vilniuje planuojama įrengti ir multimodalines aikšteles, kurios sudarytų sąlygas rinktis dar įvairesnes transporto priemones. Pasak pašnekovės, jose būtų galima palikti savo automobilį ir tolimesnei kelionei rinktis dviratį, kuris galėtų būti tiek asmeninis, sudarant sąlygas jį palikti saugykloje, tiek dalinimosi sistemos, arba pasirinkit kitą judėjimo priemonę.
„Skatinti multimodalumą bei darnų judumą yra vienas tikslų ir iššūkių, kuriuos sprendžia daugybė pasaulio miestų. Vilnius – taipogi ne išimtis. Siekiama sudaryti sąlygas judėti lanksčiai, patogiai ir greitai, kad gyventojams ar miesto svečiams būtų galimybės pasirinkti tokį keliavimo būdą, kuris jiems patogiausias ir efektyviausiais susisiekiant mieste”, – kalbėjo M.Gusarovienė.
Vilnius tapo dviračių miestu
Vilnius nuo nesėkmingos „oranžinių dviračių” idėjos 2001 metais yra neatpažįstamai pasikeitęs. Jei pirmą kartą sostinėje pristačius dalinimosi dviračiais sistemą ne vienas miestietis gūžčiojo pečiais, netikėdamas, kad tai gali būti susisiekimo priemonė, dabar „dviračių virusas“ sėkmingai plinta ne tik Vilniuje, tačiau ir visoje Lietuvoje.
Vien per pastaruosius trejus metus sostinėje nutiesta ir atnaujinta per 30 kilometrų dviračių takų, dar bent 20 kilometrų jungčių jau suplanuota įrengti kitąmet.
„Dviratis savaime yra itin patogi priemonė judėti mieste – tam sudaromos vis geresnės sąlygos, tiesiant naujus dviračių takus.
Nemažai žmonių iki centro prieigų atvyksta viešuoju transportu, o kitą kelionės dalį važiuoja dviračiu.
Pastebima, kad šiuo metu miesto centrinėje dalyje nemažai žmonių iki centro ar jo prieigų jau dabar atvyksta viešuoju transportu, o kitą kelionės dalį važiuoja dviračių sistemos dalinimosi dviračiu. Ateityje ketinama plėsti dviračių dalinimosi galimybes mieste, tad keliauti derinant viešąjį transportą ir dviratį bus dar patogiau“, – sakė M.Gusarovienė.
Apie tai galvojama ne tik tiesiant naujus takus, tačiau dviračių gabenimui pritaikant miesto viešąjį transportą. Šiuo metu mieste kursuoja keletas autobusų, kurie yra pritaikyti tinkamai ir saugiai vežti dviračius. Jie turi specialias vietas – su stovais ir diržais.
„Naująjį sostinės viešąjį transportą planuojama dar labiau pritaikyti patogiam dviračių vežimui“, – kalbėjo M.Gusarovienė.
Tiek atnaujinant viešojo transporto parką, tiek įrengiant „Statyk ir važiuok„ aikšteles siekiama sudaryti kuo daugiau galimybių vilniečiams rinktis jiems patogų keliavimo būdą, o taip pat – skatinti fizinį aktyvumą.
Medžiaga parengta pagal SĮ "Susisiekimo paslaugos" užsakymą. Turinys apmokėtas.
