„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus sostinės vairuotojai renkasi stovėjimo vietas ir ką jie mano apie vietine rinkliava užtikrinamą automobilių statymo tvarką. Kaip dažnai jie stato transporto priemones mokamose vietose, kaip dažnai tenka ieškoti laisvos vietos, ar pakanka informacijos apie vietinę rinkliavą – visa tai ir norėjome sužinoti iš jų pačių“, – teigia „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 1000 vairuotojų, kurie naudojasi vietine rinkliava apmokestintomis stovėjimo vietomis. Respondentai buvo apklausiami atsitiktinai visose rinkliavų zonose.
Stovėjimo vietas renkasi pagal atstumą
Kas penktas (19 proc.) vairuotojas savo transporto priemonę mokamose stovėjimo vietose stato kasdien, o bent kartą per savaitę mokamomis stovėjimo vietomis pasinaudoja 65 proc. sostinės vairuotojų. Laisvas vietas savo automobiliams vilniečiai renkasi pagal atstumą nuo stovėjimo vietos iki kelionės tikslo, ir taip elgiasi 2 iš 3 apklaustų vairuotojų.
Kur kas mažesnė dalis vairuotojų vietą renkasi pagal vietinės rinkliavos dydį (28 proc.), arba randa pirmą pasitaikiusią laisvą stovėjimo vietą (24 proc.) ir stato joje. Tačiau laisvos vietos tenka paieškoti – ją iškart randa tik kas šeštas vairuotojas. Pasak M. Gusarovienės, tai lemia noras kuo patogiau pasiekti kelionės tikslą, tai darant automobiliu.
„Daugeliui norisi su savo transporto priemone nuvykti nuo durų iki durų. Tačiau tik retam pavyksta rasti laisvą stovėjimo vietą iškart – net ir brangiausioje rinkliavos zonoje. Kiti gaišta laiką jos ieškodami, teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai paprasčiau palikti automobilį kiek toliau, mažesnės rinkliavos zonoje ir kelionės tikslą pasiekti pėsčiomis – tai gali būti ne tik pigiau, bet ir greičiau. Tai skatina ir tvarkingesnį automobilių statymą“, – pataria „Susisiekimo paslaugų“ vadovė.
Pastebima, kad nemažai vairuojančiųjų pritaria ir tam, kad mokamas stovėjimas įveda daugiau tvarkos – automobiliai statomi tvarkingiau, yra daugiau laisvų stovėjimo vietų. Tam ypač pritaria vairuotojai, kurie dažniausiai savo transporto priemones palieka mėlynojoje rinkliavos zonoje.
„Galime palyginti stovėjimą Baltijos šalių sostinėse. Brangiausioje zonoje Taline parkavimas valandai kainuoja 6 Eur, Rygoje – pirma valanda kainuoja 5 Eur, o kiekviena kita valanda – 8 Eur. Tuo tarpu Vilniuje – tik 1,8 Eur brangiausioje – mėlynojoje – zonoje. Kai kuriems gali atrodyti, kad tokia rinkliava yra per didelė. Tačiau tai paneigia faktas, kad tik labai retam vairuotojui pavyksta iškart rasti laisvą vietą“, – sako M. Gusarovienė.
Informacija – aiški, bet jos gali būti ir daugiau
Anot „Susisiekimo paslaugų“ direktorės, kiekvienam, kuris naudojasi mokamo stovėjimo vietomis, stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos apie vietinę rinkliavą ir kad ji būtų kuo aiškesnė. Tyrimo duomenimis, 3 iš 4 vairuotojų teigia, kad informacijos apie vietinę rinkliavą jiems pakanka ir ji yra aiški.
„Šiemet baigsime atnaujinti mokamą stovėjimą žyminčius ženklus – juos papildys žymuo apie rinkliavos zoną, ir net neišlipus iš automobilio bus galima matyti kur kas informatyvesnį kelio ženklą. Todėl vairuotojams bus, ir jau netgi yra kur kas aiškiau, kurioje rinkliavos zonoje jie stato savo transporto priemones“, – pasakoja M. Gusarovienė.
Ši apklausa padėjo išsiaiškinti ir į ką reikia labiau atkreipti dėmesį, kad informacija vairuotojams būtų ne tik aiški, bet ir gerai matoma, nes dalis vairuotojų pažymėjo, kad kai kuriose vietose kelio ženklų matomumą užstoja sulapoję medžiai.
Šiuo metu aktuali informacija vairuotojams pateikiama mokamas stovėjimo vietas žyminčiais kelio ženklais, nuorodomis į stovėjimo bilietų automatus, ant bilietų automatų įrengtomis atsiskaitymo už stovėjimą instrukcijomis, informaciniais stendais gatvėse su mokėjimo mobiliaisiais telefonais instrukcija. Rinkliavos zonų informacija pateikiama kartu su kelio ženklais arba mobiliojoje programėlėje m.Parking. Apie stovėjimo tvarką vietinės rinkliavos zonose taip pat galima sužinoti apsilankius „Susisiekimo paslaugų“ tinklalapyje www.parking.lt ar paskambinus telefonu (8 5) 231 3138.
