Du miesto pakraščius sujungsiantis aplinkkelis turėtų leisti atsikvėpti daliai vilniečių. Vilkikai pagaliau galės aplenkti sostinę, nereikės spūstyse strigti ir lengvųjų automobilių vairuotojams, iš Ukmergės plento norintiems važiuoti Kauno link ar atvirkščiai.
Štai taip aplinkkelį iškart po atidarymo vertino saugaus eismo ekspertas A.Pakėnas:
Kaip pakeis eismą?
Vairuotojai jau dabar kelia klausimų, ar aplinkkelis nesudarys naujų eismo spūsčių, ypač – ties išvažiavimu į Ukmergės gatvę, kur įrengta šviesoforu reguliuojama sankryža. Nepatogumų greičiausiai pajus ir tie vairuotojai, kurie važiuos į Gariūnų pusę nuo aplinkkelio arba link jo.
Vis dėlto net ir matant trūkumų pripažįstama – vakarinis aplinkkelis Vilniui buvo tiesiog būtinas. Skaičiuojama, kad per parą juo važiuos apie 65 tūkst. žmonių (apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį) ir 33 tūkst. automobilių (arba 2500 automobilių per valandą). Vadinasi, tiek automobilių sumažės dalyje sostinės gatvių, kurias kausto ilgiausios spūstys piko metu.
O patys vairuotojai, kiekvienas asmeniškai kasdienėms kelionėms sutaupysiantys po kelias minutes, per metus sutaupys įspūdingą skaičių valandų. „Skaičiuojama, kad aplinkkeliu kasdien pasinaudos 45 tūkst. vilniečių, kurių sutaupytos beveik milijonas valandų per metus (950 tūkst. val.) yra labai vertingos. Per tokį laiką Vilniaus regione yra sukuriama 8,7 mln. eurų BVP“, – suskaičiavo Vilniaus savivaldybė.
Vairuotojai jau dabar kelia klausimų, ar aplinkkelis nesudarys naujų eismo spūsčių, ypač – ties išvažiavimu į Ukmergės gatvę, kur įrengta šviesoforu reguliuojama sankryža. Nepatogumų greičiausia pajus ir tie vairuotojai, kurie važiuos į Gariūnų pusę nuo aplinkkelio arba link jo.
Ir specialistai labai drąsiai nežada didelių pokyčių Vilniaus gatvėse. VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. Darius Bazaras LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad eismo sąlygos sostinėje turėtų pagerėti, nes ypač Ukmergės gatvę kausčiusios spūstys turėtų sušvelnėti.
Aplinkkelis sprendžia kelias problemas, viena iš jų yra saugumas – palįsti aplinkkelyje po mašina yra sudėtingiau nei gatvėje, – kalbėjo D.Bazaras.
„Aplinkkelio pirminė paskirtis buvo nukreipti sunkiasvorį transportą iš miesto centro į aplinkkelius, kad sunkiasvorės mašinos nevažinėtų miesto gatvėmis ir t.t. Aplinkkelis sprendžia tris problemas: spūstys – jeigu sumažiname automobilių skaičių mieste, tos spūstys sumažėja; ekologija – mažai kas apie tai kalba, bet tai labai svarbu, nes judantis transportas be sustojimų ir įsibėgėjimų ekologiškai yra švaresnis; saugumas – palįsti aplinkkelyje po mašina yra sudėtingiau nei gatvėje“, – kalbėjo D.Bazaras.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, viso vakarinio aplinkkelio vertė siekia apie 248 mln. eurų. Vakarinio aplinkkelio I etapo kaina – 81,5 mln. eurų, II etapo – 59,5 mln. eurų, o III etapo – 106,9 mln. eurų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis LRT radijo „Ryto garsų“ laidoje antradienio rytą sakė, kad atidaromas vakarinis aplinkkelis yra itin didelis ir svarbus projektas. „Lietuvoje mes nedaug tokių kelių statome – tokio sudėtingumo, su tiek viadukų, pėsčiųjų praėjimų, tokio sudėtingumo sankryžomis ir tokio pločio. Pats kaip statinys šis aplinkkelis yra labai sudėtingas“, – kalbėjo E.Skrodenis.
Svarbus šis kelias, anot E.Skrodenio, ir Valstybei, nes pagaliau sujungė du itin svarbius kelius – Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys.
Žadėjo – ištesėjo
Oficialus atidarymas – su tais, kurie prie aplinkkelio statybų neprisidėjo. Tik meras Remigijus Šimašius jau ėjo savo pareigas, kai buvo sprendžiami paskutiniai su III aplinkkelio etapo darbų pradžia susiję klausimai ir pradedami patys darbai, 2015-ųjų balandį parėmęs Vilniaus mero kėdę iš savo pirmtako Artūro Zuoko. Kirpti juostelės atidarymo proga atvyko ir naujasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Trečios vakarinio aplinkkelio atkarpos statybų pradžia – 2015 metų liepos 27-oji. Startą pavėlino ginčai teismuose, kur bendrovė „Latvijas tilti“ bandė užginčyti konkurso, kuriame net nedalyvavo, rezultatus. „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius yra sakęs, kad jie tikėjosi aplinkkelio atkarpą pastatyti per laiką, į kurį įeis tik viena žiema, o dabar gavo dvi.
„Pasivyti prarastą laiką yra sunku, klimatinės sąlygos gali sutrukdyti greičiau padaryti tai, ką jau galėjome būti atlikę, bet tikiuosi jau 2016 metų pabaigoje turėti bent dalį funkcionuojančio aplinkkelio, o gal ir visą“, – pradedant III etapo statybas kalbėjo A.Rusevičius.
Oficiali darbų pabaiga turėjo būti 2017 metais, bet jau pradedant darbus tikėtasi, kad atidarymu vilniečius bus stengiamasi nustebinti iki 2016-ųjų Kalėdų.
Atidarydamas aplinkkelio paskutinę atkarpą A.Rusevičius nepamiršo padėkoti ir šalia gyvenantiems vilniečiams, kurie, jo teigimu, kėlėsi kartu su darbą pradedančia technika.
R.Šimašius jau dairosi į kitus darbus, kurie būtini sostinės gatvių infrastruktūrai. Vienas iš jų – M.Lietuvio gatvė, kuri sujungtų Ukmergės g. ir Molėtų plentą. Kitas – Šiaurinė gatvė, kuri jau projektuojama. Trūksta ir greitėjimo bei lėtėjimo zonos Oslo gatvėje prie Gariūnų tilto, tai bus pradedama daryti pavasarį.
Kaip 11 Gedimino prospektų
Tiesiant vakarinio aplinkkelio III etapą buvo paklota 178 tūkst. kv.m asfaltbetonio dangos, o tai prilygsta beveik 11-ai Gedimino prospektų.
Taip ir nutiko. Beveik per pusantrų metų nutiesta 5,4 km greito eismo atkarpa nuo Ozo iki Ukmergės gatvės, pastatyti 6 viadukai ir pėsčiųjų tiltas. Viadukai pastatyti Šiaurinėje, Rygos, Pavilnionių, Girulių gatvėse, taip pat du jungtyje su Ukmergės puse – pietinės ir šiaurinės jungties. Ties Gineitiškių gyvenviete pastatytas pėsčiųjų tiltas.
Tiesiant vakarinio aplinkkelio III etapą buvo paklota 178 tūkst. kv.m asfaltbetonio dangos, o tai prilygsta beveik 11-ai Gedimino prospektų.
Aplinkkelyje pastatyti net 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai. Pastarieji, kaip įspėjama, tikrai veiks. Leistinas greitis aplinkkelyje bus kiek didesnis, nei buvo dviejose pirmosiose atkarpose, ir sieks 90 km/val.
Tiesiant III aplinkkelio etapą, prireikė iškasti daugiau kaip milijoną kubinių metrų grunto, o tai – lyg 4 tūkst. krovininių traukinio vagonų.
Vakarinio aplinkkelio III etapą tiesė apie 500 darbuotojų, kurių bendras darbo laikas siekia net milijoną darbo valandų.
Pirmosios dvi vakarinio aplinkkelio atkarpos nutiestos 2008–2013 metais. Nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. darbai vyko 2008–2011 metais, baigti 2011 metų sausio 27 dieną. II etapas tiestas nuo 2011 birželio iki 2013 m. lapkričio 29 dienos.
