Nors Lietuvos keliais kasmet važinėja vis daugiau elektromobilių ir hibridinių jų versijų, benzinu ar dyzeliu varomi automobiliai sudaro liūto dalį. Ekspertų teigimu, jei pirkėjai labiau pasigilintų į skirtingų tipų automobilių priežiūros ir eksploatavimo klausimus, elektromobiliai kur kas dažniau taptų pirmuoju pasirinkimu.
„Elektromobiliai daug kuo skiriasi nuo automobilių su vidaus degimo varikliais, nors gyventojai dažniausiai akcentuoja didesnę jų įsigijimo kainą ir įkrovimo klausimą. Vis dėlto renkantis automobilį vertėtų palyginti ir kitas savybes, tokias kaip eksploatacijos kaina, priežiūra, tarša, išlaidos kurui ir panašius aspektus. Tik tokiu atveju įmanoma susidaryti objektyvią nuomonę ir pasirinkti tinkamai“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ įkrovimo stotelių produktų vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Lietuvoje iki šių metų kovo 1 d. buvo įregistruota 7,8 tūkst. lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių ir 51,2 tūkst. lengvųjų keleivinių benzinu ir elektra varomų hibridinių automobilių, rodo valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Tuo tarpu dyzelinių automobilių skaičius siekė 1,1 mln., o varomų benzinu – 382,6 tūkst.
Paprastesnė priežiūra, mažiau išlaidų
Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, svarbus elektromobilių privalumas yra paprastesnė ir pigesnė eksploatacija, nes elektromobiliai neturi daug dalių, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra ar remontas.
Automobiliams su vidaus degimo varikliais reikia reguliariai keisti tepalus, senuosius reikia tinkamai utilizuoti, nedarant žalos aplinkai. Taip pat reikia rūpintis kuro ir variklio oro filtrų, degimo žvakių, pagrindinio variklio diržo, generatoriaus dirželio keitimu. Todėl nors šiuo metu elektromobilio įsigijimo kaina yra didesnė, tačiau techninės priežiūros išlaidos yra mažesnės. JAV leidinio „Consumer Reports“ atlikto tyrimo duomenimis, elektromobilių savininkai per visą jų eksploatavimo laikotarpį sutaupo vidutiniškai 4,6 tūkst. JAV dolerių remonto ir techninės priežiūros išlaidų, palyginti su transporto priemonėmis, kurioms reikia degalų.
Be to, įsigyjant elektromobilį galima pasinaudoti valstybės parama ir susigrąžinti 5 tūkst. eurų naujam ir 2,5 tūkst. eurų naudotam elektromobiliui.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad elektromobilio baterijos gyvavimo ciklas siekia 15–20 metų, arba 160–320 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo vairavimo įpročių, o tai yra daug ilgesnė nei vidutinio automobilio eksploatavimo trukmė.
„Galime palyginti ir iškastinio kuro bei elektros energijos kainas. Nuvažiuoti 100 km su automobiliu, varomu iškastiniu kuru, vidutiniškai reikia 6–7 litrų kuro, kurio kaina svyruoja nuo 1,5 iki 1,7 Eur/l.
Elektromobiliui 100 km nuvažiuoti reikalingas energijos kiekis siekia apie 18–20 kilovatvalandžių (kWh), o 1 kWh kaina įkraunant namuose yra apie 15–25 ct, priklausomai nuo to, koks turimas elektros tarifas ir kuriuo metu įkraunamas elektromobilis. Todėl pirmuoju atveju 100 km kelionė kainuos apie 9–12 Eur, o antruoju – apie 3–5 Eur“, – sako ji.
Papildomas elektromobilių privalumas yra energijos generacija važiavimo metu, kai važiuojant nuokalne ar stabdymo metu yra įkraunama baterija ir taip padidinamas nuvažiuojamas atstumas.
Svarbus klausimas – įkrovimas
Svarbiausias dalykas prieš nusprendžiant įsigyti elektromobilį yra įsivertinti, kokios talpos baterijos elektromobilio reikės. Tai priklauso nuo kasdien nuvažiuojamo atstumo, gyvenamosios vietos, galimybės įkrauti elektromobilį namuose ar darbo vietoje.
„Kuo didesnės talpos baterija, tuo didesnis nuvažiuojamas atstumas. Jei įprastai važinėjate mieste, kasdien įveikiate nedidelius atstumus, apie 50 km, ir turite galimybę įsikrauti namuose, galite rinktis ir mažesnės talpos bateriją. Jei daugiau laiko praleidžiate užmiesčio keliuose, tuomet baterijos talpa turėtų būti didesnė, nes važiuojant didesniu greičiu energijos sąnaudos, kitaip nei automobilių su vidaus degimo varikliais, yra didesnės“, – teigia ekspertė.
Vykstant į ilgesnes keliones elektromobiliu svarbu planuoti maršrutą ir laiką, nes pakeliui gali tekti papildomai įkrauti bateriją greito įkrovimo stotelėse, kurių tinklas šalyje kol kas dar nėra pakankamai tankus. . Pašnekovė rekomenduoja susipažinti su viešų įkrovimo stotelių žemėlapiu, pasidomėti, kokių paslaugų tiekėjų viešos įkrovimo stotelės yra mieste ar kelionės maršrute, sužinoti daugiau apie įkainius ar kitas sąlygas.
L. Doraitė-Gudavičienė aiškina, kad vairuojant elektromobilį taip pat reikia šiek tiek pakeisti įpročius ir išmokti įkrauti jo bateriją ne tada, kai ji beveik tuščia, bet kai atsiranda proga. Baterijos ilgaamžiškumo užtikrinimui svarbu vengti visiško iškrovimo ar pilno įkrovimo, todėl rekomenduojama palaikyti 20–80 proc. baterijos įkrovimo lygį.
„Vienas iš automobilių su vidaus degimo varikliais privalumų yra tai, kad užpildyti baką užtrunka kelias minutes, o elektromobilius reikia įkrauti ilgiau. Be to, energijos srautas, patenkantis iš įkrovimo stotelės į automobilio bateriją, nėra pastovus. Įprastai greitasis įkrovimas turi dvi fazes: nuolatinės srovės ir nuolatinės įtampos, arba papildomo įkrovimo. Nuolatinės srovės fazėje baterija įkraunama nuo 20 iki 80 proc., taip greitai, kaip galima tą padaryti jos neperkaitinant. Įkrovimui perėjus į nuolatinės įtampos fazę, procesas lėtėja ir baterijos įkrovimas nuo 80 iki 90 proc. gali užtrukti tiek pat, kiek įkraunant ją nuo 40 iki 80 proc.“, – sako ji.
Gyvenantiems nuosavame name ar turintiems privačią stovėjimo vietą daugiabučio stovėjimo aikštelėje ekspertė rekomenduoja įsigijus elektromobilį įsirengti ir jo įkrovimo stotelę. Elektromobilį įkraunant namuose jo eksploatavimo kaštai yra mažesni nei įkraunant viešose įkrovimo stotelėse. Patartina rinktis dviejų laiko zonų elektros tarifą, nes elektromobiliai dažniau įkraunami naktį ar savaitgalį, kai elektros kaina mažesnė. Elektromobilių įkrovimo išlaidas galite sumažinti dar labiau, jei baterijos įkrovimui bus naudojama elektros energija, pagaminta iš saulės elektrinės ar nutolusio parko.
