„Opel Blitz“, 1934 m
Hitlerio atėjimas į valdžią pasauliui atnešė kruvinus karus, o Vokietijai – ekonomikos pakilimą. Šalyje buvo pradėti tiesti greitkeliai, atsigavo pramonė, vystėsi ne tik žemės ūkis, bet ir automobilių pramonė. Nuo 1935 metų išvis tapo madinga kurti greitaeigius tarpmiestinius autobusus, tad šioje srityje nė vienas vokiečių gamintojas nenorėjo atsilikti nuo konkurentų. Opelis tada sukūrė modelį „Blitz“, rašo trucker.lt.
„Bussing-NAG 375Т“
Rinkoje vienas po kito debiutuodavo aerodinaminiai, tarsi nulietu kėbulu, autobusai. Lašo formos autobusai su visiškai uždengtomis ratų arkomis, į galą žemėjantys, su išlenktais priekiniais ir salonų stiklais bei beveik nematomais statramsčiais labai priminė futūristinį ateities transportą.
Panašios mados buvo „gyvos“ ir po karo. Tarkim 1956 m. Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas miesto autobusas Golden Dolphin (Auksinis delfinas). Jis išsiskyrė tuo, kad turėjo dujinį turbininį 400 AG variklį, leidžiantį pasiekti 200 km/val. greitį.
„Mercedes Benz Kässbohrer Grossraum Sattelbus“
O šis modelis iš kitų išsiskyrė tuo, kad didžiulis keleivių salonas buvo sukurtas tarsi vilkiko puspriekabė, kabinama prie Mercedes-Benz L 6500, arba, jeigu tiksliau, ant panaudojus šio sunkvežimio bazę sukurto balninio vilkiko Mercedes-Benz Sattelschlepper Typ LZ 8000. Penkiolika tonų sverianti konstrukcija turėjo 114 sėdimų vietų, šeši žmonės tilpo vilkiko kabinoje, 52 keleiviai galėjo keliauti stovėdami. Visgi Vokietijoje idėja nepasiteisino, nes autobusas buvo gan lėtas ir juo sunku buvo manevruoti siaurose miestų gatvėse.
