Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė sako, kad daugybę pavojingų medžiagų savo sudėtyje turinti alyva neretai ją panaudojus tiesiog išpilama į dirvožemį, deginama ar išmetama su buitinėmis atliekomis.
„Naudota alyva, jos pakuotės ar ja suteptos pašluostės ne veltui yra priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Alyvos sudėtyje yra gausu pavojingų cheminių junginių, sunkiųjų metalų, kurie tinkamai netvarkant tokių atliekų gali pakenkti tiek žmonių sveikatai, tiek gamtai. Vis dėlto, nors ir gerėjanti, situacija Lietuvoje šiandien išlieka tokia, kad siekiant sutaupyti ar tiesiog iš nežinojimo alyvos atliekomis dažnai atsikratoma pačiais kenksmingiausiais aplinkai ir gyventojams būdais“, – sako R. Zdanevičienė.
Dažnai surinkta panaudota alyva yra tiesiog kur nors išpilama arba deginama. Abiem atvejais padaroma didžiulė žala gamtai ir sukeliamas pavojus žmonėms
Anot R. Zdanevičienės, problemų su pavojingųjų atliekų tvarkymu vis dar apstu automobilių servisų sektoriuje. Servisus įstatymai įpareigoja surinkti, tinkamai saugoti ir tolimesniam tvarkymui perduoti jų veiklos metu susidarančias pavojingąsias automobilines atliekas, įskaitanti ir panaudotą alyvą, jos pakuotes bei ja suteptas pašluostes. Už šių prievolių nevykdymą servisams tam tikrais atvejais gali grėsti ir iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos. Būtent išaugusios baudos, AGIA direktorės teigimu, buvo viena priežasčių, dėl kurių pastaraisiais metais pažeidimų ėmė po truputį mažėti. Servisus šiek tiek susiimti privertė ir aktyvesni kontroliuojančių institucijų veiksmai nustatant ir drausminant pažeidėjus.
„Pagrindiniai automobilių remontu užsiimančių įmonių nusižengimai, susiję su panaudotos alyvos surinkimu ir utilizavimu, yra dalies tokių atliekų neįtraukimas į apskaitos dokumentus ir pašalinamas netinkamais būdais. Dažnai surinkta panaudota alyva yra tiesiog kur nors išpilama arba deginama. Abiem atvejais padaroma didžiulė žala gamtai ir sukeliamas pavojus žmonėms“, – pažymi R. Zdanevičienė.
Be to, AGIA direktorės teigimu, pasitaiko, kad automobilių servisų atliekų apskaitos dokumentuose fiksuojami nuliniai kiekiai alyva suteptų pašluosčių ar pakuočių. Akivaizdu, kad alyvos keitimu užsiimančiuose servisuose tokių atliekų turi bent kažkiek susikaupti, todėl peršasi išvada, kad jos paprasčiausiai yra išmetamos su buitinėmis šiukšlėmis arba kitaip nelegaliai pašalinamos. Tokiu būdu bandoma sutaupyti, kadangi šių ir kitų jų veikloje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymą servisai privalo finansuoti savomis lėšomis.
Pasitaiko, kad automobilius remontuojančios įmonės ne tik bando išvengti joms tenkančios atsakomybės pasirūpinti deramu alyvos ir kitų atliekų likimu, bet ir bando iš jų užsidirbti. R. Zdanevičienės teigimu, būna, kad nesąžiningi servisai panaudotą alyvą maišo su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, stabdžių skysčiu ir pardavinėja kaip tinkamą naudoti alyvą ar, pridėję į mišinį dyzelino – kaip kurą žemės ūkio technikai.
„Netinkamai alyvos atliekomis dažnai atsikrato ir privatūs asmenys, kurie savarankiškai kečia savo automobilių alyvą. Jų daromi pažeidimai panašūs į automobilių servisų, tik yra smulkesnio masto, mat gyventojai sukaupia mažiau pavojingųjų atliekų nei alyvos keitimu užsiimančios įmonės. Vis tik tai nereiškia, kad į gyventojų daromus nusižengimus aplinkosaugininkai nekreipia dėmesio ir jų nebaudžia. Panaudotą alyvą išpilantiems, deginantiems ar išmetantiems su buitinėmis atliekomis privatiems asmenims taip pat gresia administracinė atsakomybė bei piniginės nuobaudos“, – pabrėžia R. Zdanevičienė.
Alyvos atliekas, R. Zdanevičienės teigimu, gyventojai turėtų palikti transporto priemonės remontą ar priežiūrą atlikusioje įmonėje arba atiduoti tiesiai tokias atliekas tvarkyti teisę turinčiam tvarkytojui. Atmintina, kad automobilio remontą atliekanti įmonė neturi teisės reikalauti, kad klientas susidariusias alyvos atliekas pasiimtų su savimi.