Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko tuo metu, kai sunkvežimio MAN vairuotojas suko į kairę ir nepraleido priešpriešine kryptimi motociklu tiesiai važiavusio Donato Tebelškio.
Motociklininkas tuo metu sėdėjo prie „Yamaha“ motociklo vairo, kuriuo važiavo iš VĮ „Regitra“ filialo į savo darbovietę – vairavimo mokyklą „Pavara“. Tačiau tikslo Donatas nebepasiekė. Po smūgio į jam kelią užtvėrusį vilkiką panevėžietis žuvo. Nepadėjo nei šalmas, nei kitos apsaugos priemonės.
Ketvirtadienio vakarą tragiškos nelaimės vietoje atsirado žvakučių jūra. Vienas po kito į greta esančią aikštelę suko automobiliai. Donato draugai, pažįstami, moto broliai ir kolegos čia rinkosi pagerbti visiškai netikėtai išėjusio panevėžiečio.
Avarijos vietoje apsilankė ir vairavimo mokyklos, kurioje dirbo Donatas, direktorius Henrikas Rusteika. Vadovas teigė negalėjęs patikėti, kad į nelaimę papuolė būtent jo darbuotojas, kuris pasižymėjo itin atsakingu elgesiu prie motociklo vairo.
Rado mylimą darbą ir siekė tobulėti
H.Rusteika prisimena, kad Donatas Tebelškis jo įmonėje dirbti pradėjo prieš šešerius metus. Vaikinas „Pavaros“ autoservise atliko praktiką, vėliau dirbo vadybininku, o galiausiai ėmėsi instruktoriaus darbo – mokė žmones vairuoti motociklus ir automobilius.
„Kai jis tik atėjo pas mus dirbti pamačiau, kad jis labai domisi viskuo, kas susiję su automobiliais. Buvo labai imlus naujovėms. Jis studijavo, išsilaikė kategorijas, kad galėtų dirbti instruktoriumi. Jis labai tolerantiškas vaikinas. Nebuvo mokinių, su kuriais konfliktuotų. Su visais rasdavo bendrą kalbą.
Jis norėjo kurti savo vairavimo mokymo verslą.
Aktyviai dalyvaudavo ir motociklų klubų veiklose. Lenktyniaudavo automobiliais. Dabar mokėsi magistrantūroje. Buvo likę metai. Turėjo jis planų kurti savo verslą. Jau buvo įkūręs įmonę.
Kalbėjo apie tai, kad jau pradės vykdyti veiklą. Jis norėjo kurti savo vairavimo mokymo verslą. Kalbėjo ir apie buto remontą, ir apie gyvenimą name, kaime. Tokių gerų jaunų žmonių dar reikia paieškoti“, – kalbėjo H.Rusteika.
Draugus ragino motociklais važinėti atsakingai
Nuo 18 metų motociklą vairavęs Donatas nebuvo iš tų, kuriuos būtų galima pamatyti skriejant miesto gatvėmis beprotišku greičiu. Priešingai – vaikinas visai Panevėžio moto bendruomenei nuolat kartojo apie tai, kad kelyje reikia elgtis atsakingai. Donatas saugumo kelyje temomis kalbėjo viešai, duodavo interviu žiniasklaidai, dalindavosi patirtimi renginiuose.
Bendražygio netekę Panevėžio motociklininkai neslepia, kad žinia apie tokią Donato lemtį juos šokiravo. Savo mintimis apie velionį sutiko pasidalinti ir jo draugas Paulius Lapėnas, kuris su Donatu ne tik kartu augo, bet ir važinėjosi motociklais.
„Aš su juo pažįstamas daugiau kaip 20 metų. Kartu mokėmės pradinėse klasėse, baigėme Verdenės pagrindinę mokyklą. Gyvenome vienas šalia kito. Dažnai leisdavome kartu laisvalaikį. Jis buvo geras, nuoširdus ir atviras žmogus. Jei tik reikėdavo, visuomet pagelbėdavo. Buvo ramus, neišsišokantis. Nuo pat mažų dienų jis domėjosi motociklais, ardydavo juos, darydavo projektus ir stengdavosi kažką patobulinti.
Kai mokiausi pas jį, jis visuomet sakydavo, kad tavęs niekas nemato, kad būčiau atsargus.
Daugelis draugų paskui išvažiavo studijuoti, o jis liko čia, Panevėžyje. Pradėjo dirbti „Pavaroje“. Viskas jam sekėsi, pastaruoju metu buvo labai užimtas, turėjo mažai laisvo laiko. Susitikdavom su juo papietauti ir jis vėl važiuodavo dirbti.
Jis mane ir išmokė važiuoti motociklu, pas jį mokiausi vairuoti. Kai mokiausi pas jį, jis visuomet sakydavo, kad tavęs niekas nemato, kad būčiau atsargus. Per mokymus nuoširdžiai paaiškindavo, ką kokiais atvejais reikia daryti, kaip valdyti motociklą. Tiesiog lakstydavo paskui mane mokymo aikštelėje ir aiškindavo, ką darau ne taip. Jis tikrai buvo atsidavęs darbui. Išmokydavo net visiškai nesigaudančius vairuotojus, ėmėsi ir merginų mokymo.
Atsimenu, kai pirkau motociklą, tai su Donatu važiavome apžiūrėti. Jis išbandė, viską patikrino, tada kartu keitėme alyvą ir kitas dalis. Suorganizavo man ir aprangą. Jis rūpinosi kiekvienu. Sesei irgi buvo nupirkęs motociklą, ilgai ieškojo gero, nepirko bet ko. Donato buvo pilna visur, jis norėjo būti visur – ir dirbti, ir leisti laisvalaikį su bendraminčiais“, – prisimena Donato draugas Paulius Lapėnas.
Buvo neabejingas „Honda“ technikai
Donatas Panevėžyje buvo žinomas ne tik kaip motociklininkų instruktorius, bet ir kaip didelis automobilių sporto gerbėjas. Vaikinas ypatingą dėmesį skyrė „Honda“ technikai. Vienu metu metu jo kieme stovėjo kone dešimt automobilių bei motociklų ir visi jie to pačio gamintojo.
Vėliau Donatas kartu su draugu Rimantu Pranausku sumanė įkurti automobilių sporto klubą „Vėtra“. Padėję pamatus klubo veiklai, draugai vakarus dažnai leisdavo garaže ruošdami savo sportinius automobilius.
Donato ryškiai oranžinį „Honda CRX“ dažnai buvo galima matyti slalomo varžybose. Pasak žuvusio motociklininko draugo Rimanto Pranausko, būtent trasose Donatas ir išliedavo savo emocijas.
„Donatas gyveno principu „kada, jei ne dabar“. Jis turėjo daug planų, daug darbų ir paliko visus juos nebaigtus. Pažįstami esame gal 18 metų. Kartu įkūrėme automobilių klubą, ruošdavome automobilius.
Vakar jis man paskambino. Važiavo pro mano darbą ir pasiūlė susitikti puodeliui kavos. Bet aš atostogavau, todėl nesusibėgome. Susitarėme pasiskambinti ir susitikti kitą dieną, bet šiandien ryte įvyko ši baisi nelaimė. Įvykis sukrėtė mus visus.
Su Donatu buvo galima kalbėti apie viską. Nuo mašinos ratlankio gaubto iki valties. Mes su juo apkeliavę skersai išligai visą Lietuvą, miestą, žinome visas gatveles, važinėdavome dienomis, naktimis ir visada elgdavomės atsakingai.
Mes tiesiog kas dvi savaites išsikraudavome trasoje. Ten ir išsidūkdavome, todėl jokio noro ir reikalo nebuvo lėkti gatvėse.
Jokių piktybinių greičio viršijimų nebūdavo. Mes tiesiog kas dvi savaites išsikraudavome trasoje. Ten ir išsidūkdavome, todėl jokio noro ir reikalo nebuvo lėkti gatvėse.
Jis visus jaunus vairuotojus, kuriuos išleido į kelią, mokė vairuoti atsakingai, vertinti eismą ir numatyti situacijas. Tačiau pats papuolė į tokią situaciją, kurios dabar ištaisyti jau nebeįmanoma.
Jis buvo ypatingas „Honda“ fanas. Vienu metu pas jį buvo gal 10 „Hondų“ įskaitant ir žoliapjovę. Turėjo du „Prelude“, du „CRX“, du „Shuttle“, du CBR. Turėjo ir „Rover“ su „Honda“ varikliu. Net jo sesuo ir mama važinėjo su „Honda“. Jis labai mylėjo šią techniką. Gerų žmonių danguje trūksta. Galbūt ten aukštai yra dar vienas nesurinktas CRX`as“, – neslėpdamas apmaudo dėl bičiulio netekties kalbėjo Rimantas Pranauskas.
Praėjusiais metais Donatas Tebelškis laimėjo Panevėžio apskrities VPK organizuotą „Saugiausio Panevėžio apskrities vairuotojo“ konkursą.
Prieš dvejus metus jis šiame konkurse taip pat lipo ant prizininkų pakylos ir buvo pripažintas vienu saugiausių miesto vairuotojų.
