„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Para su „Hyundai i20“ – automobilį galima įsimylėti

Kai atvyksti į automobilių saloną pasiimti mažos klasės automobilio, įsivaizduoji, kad gausi nuobodžiai valdomą automobilį su pigaus plastiko prigrūstu salonu. Tačiau naujasis „Hyundai i20“ tarsi sako: „Pasivažinėk, pats pamatysi“.
„Hyundai i20“
„Hyundai i20“ / Andriaus Lauciaus nuotr.

Pirmąją pažintį su „Hyundai“ automobiliu turėjau 2012 metais, kai mokiausi vairuoti. Tada, dar visiškai nieko nesuprantantį apie automobilius, bet mane sužavėjo labai lengvai besisukantis „Hyundai i30“ vairas.

Atrodo, toks dalykas sužavėjo ne mane vieną. Kartu važiavusi mergina bandė sukioti vairą laikydama jį keliais pirštais, tačiau instruktorius griežtu žemaitišku tonu pasakė: „Ne karvyte melži, vaira sok normale.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Naujasis „Hyundai i20“
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Naujasis „Hyundai i20“

Dabar, kai apie automobilius sprendžiu ne iš to, kaip sunku ar lengva pasukti vairą, galiu pabandyti jį įvertinti objektyviau.

Pirmas įspūdis

Įsėdus į automobilį, iškart į akį krito itin malonus interjero akcentas: salono ir durų apmušimai – odiniai. Anksčiau oda aptraukti salono elementai buvo montuojami į prabangesnės klasės automobilius, dabar tai jau daroma ir gaminant mažus miesto modelius.

Kai Paryžiaus automobilių parodoje 2014 metų rudenį debiutavo antros kartos i20, gamintojas teigė, kad daugiausia dėmesio skirta būtent interjero dizainui ir valdymo mygtukams.

Jeigu būčiau mokytojas, o „Hyundai i20“ būtų mokinys, už vidaus apdailą rašyčiau jam riebų dešimtuką, net nekreipdamas dėmesio, kad sėdynės nėra odinės. O kam jų ir reikia?

Automobilyje sužavėjo apšvietimas. Pradėjęs važiuoti automobiliu dieną, apšvietimo nemačiau, tačiau vos įvažiavęs į tunelį, pasijutau kaip kosminiame laive.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Naujasis „Hyundai i20“
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Naujasis „Hyundai i20“

Moterims vargu ar patiks tai, kad apšvietimas prie veidrodžio, kuris yra įmontuotas į skydelį nuo saulės, neįsijungia automatiškai jį atidarius – tam skirtas atskiras mygtukas.

Daug elektronikos, tik ar ji vykusi?

Automatiniai valytuvai, kurie patys pasirenka langų valymo intervalą, automatiniai žibintai, patys sugalvojantys, ar kelią apšviesti LED juostelėmis, ar žibintais, kontrolė balsu, prisijungimas telefonu, sistema, skenuojanti ir perspėjanti, kai krypstama nuo kelio. Tai tik kelios saugumo/patogumo sistemos, kurias radau automobilyje.

„Turn off fog-lights“ (liet. – išjunk priešrūkinius žibintus) – liepiau automobiliui. Deja, niekas manęs neklausė. Pabandžiau dar kartą. Vis tiek nieko.

„Hyundai“ nuotr./„Hyundai i20“
Andriaus Lauciaus nuotr./„Hyundai i20“

Tada sugalvojau, kad, ko gero, automobilis reaguoja tik į tam tikras komandas. Šitaip prašiau automobilio daugelio dalykų, tačiau nė į vieną jis nereagavo, kol galiausiai „Turn on radio“ (liet. – įjunk radiją) – suprato. „Pagaliau“ ištariau sau po nosimi, tačiau sušukęs „Turn on media“ (liet. – įjunk muzikos grotuvą), balsas atsiliepė „I‘m sorry, please say it again“ (liet. – atsiprašau, pakartokite)... 

Tačiau nieko negaliu kaltinti dėl savo nemokšiškumo, juk reikėjo atsiversti vartotojo vadovą ir pasiskaityti, kokias komandas automobilis supranta. Rėkdamas trečią kartą „Turn off cruise control!” (liet. – išjunk pastovaus greičio palaikymo sistemą) turėjau atrodyti kaip visiškas beprotis.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./„Hyundai i20“
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./„Hyundai i20“

Nukrypimo nuo eismo juostos sistema, kai garsinis signalas įspėja, jog dešinys ar kairys automobilio ratas kerta eismo juostą žyminčią liniją, veikia tikrai puikiai ant lygaus ir, pabrėšiu, sauso kelio. Kelyje, kuris prieš penketą metų buvo remontuotas kastuvais ir grėbliais, nuolat girdimas pypsėjimas, tarsi aš jau važiuočiau kelkraščiu, o magistralėje, kurios viena pusė juostos yra sausa, o kita šlapia, sistema taip pat nuolat pypsi.

Reikėtų suprasti, kad automobilis yra kuriamas žmonėms, kurie jį vairuoja, o ne valgo „Big Mac“, geria „Coca-Cola“, tikrina „Facebook“ ir tik kartais pasižiūri į kelią. Jeigu jums itin reikalinga tokia sistema, nes nesugebate į kelią nesiblaškydami žiūrėti kiek ilgiau – rinkitės keleivio vietą.

Automatinės sistemos tuo nesibaigia: dar turime priekinio stiklo valytuvus, kurie automatiškai pasirenka valymo intervalą. Jeigu aš vis dar mokytojas, rašau šiai sistemai šešetą. Kai priekyje važiuojantis automobilis aptaškė mano automobilį langų plovimo skysčiu, valytuvai pasiuto ir ėmė valyti pačiu greičiausiu režimu, tačiau kai stipriai lijo, sistema kažkodėl sugalvojo, kad tarp valymų padaryti dviejų sekundžių pauzę yra protinga, nors lauke pila kaip iš kibiro. Tiesa, automatinio valytuvų režimo jautrumą galima reguliuoti, tad reiktų „pažaisti“ su jais ilgesnį laiką.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./„Hyundai i20“
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./„Hyundai i20“

Žibintams neturiu visiškai jokių priekaištų. Naktį su šiuo automobiliu nuvažiavau apie 350 kilometrų, per juos du zuikiai ir trys lapės netapo kotletais vien todėl, kad žibintai kelią nušvietė ypač ryškiai, todėl sugebėjau laiku pristabdyti ir suteikti žvėreliams antrą šansą.

Ar šis automobilis ekonomiškas?

Štai ką deklaruoja gamintojas:

  • Degalų sąnaudos mieste: 7,1 l/100 km
  • Užmiestyje: 4,3 l/100 km
  • Vidutinės: 5,3 l/100 km

Štai kokius skaičius pasiekiau aš:

Degalų sąnaudos mieste: 9,5–10 l/100 km. Bandžiau važiuoti ekonomiškai, pavaras keičiau tik tada, kai siūlė kompiuteris – norėjau kuo tikslesnių rezultatų. Galbūt valandai automobilį pasisavinęs fotografas ir spaudė, tad aš nekaltas.

Užmiestyje: 40 minučių važiuojant pastoviu 90 km/val. greičiu, degalų sąnaudos buvo 5,5 l/100 km, o važiuojant autostrada apie dvi valandas pastoviu 130 km/val. greičiu, automobilio apetitas išaugo iki 6,6 l/100 km.

Ar „įtilpau“ į gamintojo deklaruojamus 5,3 litrus benzino? Apskaičiuoti nesunku. Tikėjausi geresnio rezultato. Galbūt man dar laikas važinėti su tuo „Hyundai i30“, kuriuo mokoma vairuoti...

Gamintojas teigia, kad į aplinką i20 išmeta apie 122 gramus CO2, bet šitas skaičius turbūt bus įdomus vienam žmogui iš visų, kurie perskaitys šį tekstą, o visiems kitiems galima pasakyti, kad tai visai padorus rodiklis kaip tokios galios, dydžio ir parametrų automobiliui.

Pasirodžius šiam modeliui, gamintojas teigė, kad penki suaugę žmonės, automobilyje jausis kuo puikiausiai. Automobiliu beveik visus 800 kilometrų važinėjau vienas, tačiau pabandžius atsisėsti „už savęs“, vietos užteko sočiai, nors mano ūgis ne iš mažųjų – 189 cm.

Ergonominė automobilio pusė yra stipriai pagerėjusi. Išgirdęs, kad šis automobilis gali būti klasifikuojamas kaip nedidelis šeimos automobilis, nustembu, kadangi jis iš išorės atrodo kaip miesto mažylis, tačiau viduje taip tikrai neatrodo.

Taigi, nors ir išvardijau nemažai dalykų, kurie man nelabai patiko ir galėtų būti pakeisti, antraštė nemeluoja, aš tikrai įsimylėjau šį automobilį – dėl jo ypač gerų valdymo savybių, variklio tylumo, dizaino, kuris man yra beprotiškai gražus, ir salono.

Automobilio techniniai duomenys:

Variklis 1368 cm3
Galia 73,6 kW
Sukimo momentas 134 x 3500
Maksimalus greitis 184 km/val
Įsibėgėjimas 0-100 km/val 11,6 s
Vidutinės degalų sąnaudos 5,3 l
Vidutinė CO2 emisija 122 g/km
Transmisija 6 laipsnių mechaninė
Padangos 185/65 R15
Tuščio automobilio masė 1085 kg
Bagažo skyriaus talpa (nenuleidus sėdynių) 301 l
Kaina (bazinio modelio) 11 490 Eur

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“