Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pasaulinę dviračio dieną minint papasakojo, kiek per dieną numina paštininkas Lietuvoje

Birželio 3-ią dieną jau keli metai iš eilės minima pasaulinė dviračio diena. Ta proga Lietuvos paštas dalinasi įdomiais faktais apie ratuotus laiškininkus – kiek daugiau nei prieš metus į šalies gatves išriedėjusius elektriniais dviračiais, rašoma pranešime.
Laiškininkas su dviračiu
Laiškininkas su dviračiu / „Lietuvos pašto“ nuotr.

„Dviratis tikrai jokia naujiena pašto pasaulyje, tačiau laiškininką ant elektrinio dviračio dar ne daug kur ir kitose šalyse pamatysi – esame pirmieji tokie modernūs Baltijos šalyse, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas. – Miesto laiškininkų aprūpinimas elektriniais dviračiais yra vienas iš modernaus pašto projektų, kuris leidžia paslaugas klientams suteikti greičiau, o tuo pačiu efektyvinti darbo procesus bei gerinti darbo sąlygas.

Praėjus metams matome, kad modernios dviratės priemonės visiškai pasiteisino – lyginant su pėsčiuoju laiškininku, su elektriniu dviračiu laiškininkas apylinkėje juda dvigubai greičiau ir gali pristatyti iki 3 kartų daugiau siuntų“.

5 įdomūs faktai apie Lietuvos pašto elektrinius dviračius ir jais važiuojančius laiškininkus:

  • 198 – tiek laiškininkų Lietuvoje važinėja elektriniais dviračiais. Jie pasiskirstę po 13 miestų ir miestelių, o daugiausiai šia modernia priemone ratuotų laiškininkų galima sutikti Tauragėje – jeigu kituose miestuose dažniausiai jų po 1 ar 2, tai šiame mieste – net 6.

  • Vidutiniškai vienas laiškininkas su elektriniu dviračiu nuvažiuoja apie 21 km, per dieną aplankant iki 300 skirtingų adresų. Skaičiuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios, kiekvienas laiškininkas vidutiniškai numynė apie 5150 km, o visi bendrai daugiau nei 1 mln. km – keliaujant tiesiai per Atlanto vandenyną, tiek užtektų pasiekti ir Los Andželą.

  • Su elektrinio variklio pagalba dviratis gali išvystyti iki 25 km/val. greitį, tačiau vidutinis greitis, kuriuo mieste juda laiškininkai, yra per pus mažesnis – maždaug 12 km/val. Visi dviračius vairuojantys laiškininkai turi ir specialius krepšius, kurie pritaikyti įvairiausių dydžių siuntoms ir korespondencijai susidėti – su tokiu krepšiu laiškininkas per dieną gali pristatyti iki 30 kg siuntų. Pėsčiasis laiškininkas paprastai per dieną išnešioja 10 kg siuntų ir vidutiniškai juda 4 km/val. greičiu.

  • Absoliuti dauguma elektrinius dviračius vairuojančių laiškininkų yra moterys. Tačiau tai nestebina, nes kiek daugiau nei 80 proc. visų laiškininkų yra moterys. Lygiai tokios pat tendencijos ir tarp pašto mobiliųjų laiškininkų, kurie vairuoja naujus „Dacia“ automobilius – iš 440 mobiliųjų laiškininkų tik kiek daugiau nei 60 yra vyrai.

  • Elektrinius dviračius Lietuvos paštui gamino lietuviai „Baltik vairas“. Įdomus faktas, kad Šiauliuose įsikūrę dviračių gamintojai yra vieni didžiausių Lietuvoje – kasdien jų gamykloje pagaminama apie 1,5 tūkst. dviračių, tačiau Lietuvoje juos žino, o juo labiau turi jų gamybos dviratį, labai mažai žmonių – 99 proc. visų jų pagamintų dviračių yra eksportuojami į Vakarų Europos šalis.

Pirmieji elektriniai dviračiais laiškininkai Lietuvos gatvėse pasirodė pernai gegužę. Prieš išriedant į gatves, visi laiškininkai perėjo specialius Lietuvos policijos ir Lietuvos pašto atstovų vedamus dviračio eksploatacijos ir saugaus eismo kursus, buvo aprūpinti dviračio šalmais ir atšvaitais, o pats dviratis pritaikytas pagal laiškininko ūgį bei svorį.

Bendrai Lietuvos pašto investicijos į šias modernias darbo priemones siekia kiek daugiau nei 300 tūkst. Eur, o vieno dviračio ir jam priklausančio krepšio vertė – 1250 Eur.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug