Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus Vitalijaus Adrejevo, šiuo metu jau baiginėjami 4 kilometrų rekonstrukcijos darbai iki sankryžos, kuri bus dviejų lygių.
Nebeteks važiuoti apylanka
Šių metų rugsėjo mėn. pradėtas kitas kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos etapas, kuris vyks ruožuose nuo 16,80 km iki 17,64 km ir nuo 20,84 km iki 21,50 km. Šiame etape ties keliais Nr. 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai ir Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė bus įrengtos žiedinės sankryžos, į jas įsijungs jungiamieji keliai bei greitėjimo ir lėtėjimo juostos iš kelio A14.
„Darbai iki ir tarp šitų sankryžų yra baiginėjami, beliko horizontalaus ženklinimo, atitvarų įrengimo darbai. Eismą ketiname paleisti lapkričio 1-ąją dieną tiesiai link Molėtų nenukreipiant 172 keliu. Vairuotojai galės pasidžiaugti dalimi jau įrengtos atkarpos. O dalimi, kur rengiamos dviejų lygių sankryžos, jie turės važiuoti per rekonstruojamą ruožą su tam tikrais eismo apribojimais“, – antradienį žurnalistams sakė V.Andrejevas.
Pasak jo, 2023 metais bus pradėtas tvarkyti ruožas Utenoje, mieste praplečiant kelią iki keturių eismo juostų.
Teko pasivaikščioti ir jau atidarytu pėsčiųjų viaduku, tačiau šlapia, nors grublėta, bet kiek slidžia danga eiti nėra jauku. Įdomu, kas bus atšalus ar pasnigus, tačiau atstovai teigia, kad viadukas dar tik naujai atidarytas, likę dažų, kurie sudaro slidumo įspūdį. Jų teigimu, praėjus kuriam laikui viskas turėtų susitvarkyti ir problemų neturėtų kilti, jis taip pat bus tinkamai prižiūrimas.
„Kokybe patenkinti – tai svarbiausia. Niuansų tarp rangovų ir užsakovo bendradarbiavimo didesnių nėra, yra tik vėlavimas. Vėlavimas rimtesnis dėl stulpų perkėlimo, todėl susiję darbai atidedami iki pavasario. Kitas vėlavimas – dėl apsaugų įrengimo, tad rangovai mokės delspinigius, tačiau svarbu, kad viskas būtų atlikta“, – sako Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Ar darbai tęsis 2023 metais, priklausys nuo prioritetų
J.Narkevičiaus teigimu, tolimesni darbai šiame kelyje planuojami 2023 metais, jei nesikeis planai.
„Kas dėl tolimesnės dangos rekonstrukcijos – ji numatyta nuo 2023 metų, tačiau kitais metais planuojant svarstysime, kiek bus lėšų ir kokie bus prioritetai, todėl klausimas yra atviras“, – sako J.Narkevičius.
V.Andrejevas šiuo klausimu išliko optimistiškas, ir mano, kad prioriteto ir finansavimo šio kelio darbams nepritrūks.
„Toliau ketinama tęsti darbus pagal strateginį planą iki 2030 metų ir užbaigti visą atkarpą kelyje Vilnius–Utena, jei šitam keliui bus suteiktas toks prioritetas, koks yra dabar. Numatoma, kad kelias tikrai yra prioritetuose, sekantis po „Via Baltica“, – sako V.Andrejevas.
Kas jau atlikta
Rekonstrukcijos darbai pratęsė jau anksčiau šioje magistralėje vykusius kelio platinimo darbus. Darbus atlieka ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „YIT Infra Lietuva“ ir „YIT Infra Eesti“ AS. Dėl šių darbų atlikimo pasirašyta 19,9 mln. eurų vertės sutartis.
Rekonstruojant šį ruožą, kelias sustiprintas ir praplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų, buvusią nekokybišką cementbetonio dangą pakeitė asfaltuota kelio danga. Eismo saugai gerinti kelyje panaikinti kairiniai posūkiai ir apsisukimai per skiriamąją juostą, nutiesti jungiamieji keliai. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui pastatytas pėsčiųjų viadukas, įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, šalia kelio nutiestas 4,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Be to, atnaujintame ruože įrengtas kelio apšvietimas, apsauginiai atitvarai, triukšmą slopinanti sienutė, tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.
Pėsčiųjų viadukas pastatytas ties keliu į Raudondvarį, prie nuovažos į šalia esančias kavines (16,49 km), ties juo abejose kelio pusėse numatoma įrengti autobusų sustojimo aikšteles. Požeminė pėsčiųjų perėja įrengta magistralės 18,56 km, kur ties keliais į Gegliškių ir Pašilių kaimus yra autobusų stotelės.
Nuo paskutinės rekonstrukcijos – 10 metų
Kaip anksčiau skelbė LAKD, kelio A14 Vilnius–Utena platinimo darbai jau vyko 2008–2009 m., kai nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo praplatinta magistralės dalis nuo 10 iki 16 km. Planuojant tolesnę kelio rekonstrukciją, 2014–2016 m. buvo svarstomi įvairūs projekto įgyvendinimo modeliai, tarp jų viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdas, kuriam buvo sulaukta Vyriausybės ir Seimo pritarimo.
Vis dėlto 2017 m. Kelių direkcijos sudaryta VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama leisti nutraukti projekto įgyvendinimą, nes projekto galimybių studijoje buvo numatytas tik 2 eismo juostų kelias, neišsprendžiantis avaringumo problemos, o platesnio kelio tiesimas būtų stipriai pakėlęs projekto kainą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, buvo nuspręsta kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją įgyvendinti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.
