Pasak estų ir ukrainiečių automobilių skelbimų tinklalapio „Auto.ria.com“ (estų bendrovės OÜ „RIA.com Marketplaces“ produktas) valdybos nario Nikolajaus Zlotnickio, nuo 2016 m. Ukrainos valdžia sušvelnino automobilių išmuitinimo taisykles.
„Priėmus įstatymą, užsienio automobilių išmuitinimo akcizo mokestis buvo sumažintas. Šis mokestis yra skaičiuojamas kiekvienam automobiliui ir, jeigu įvykdyti visi reikalavimai, automobilio išmuitinimas gali kainuoti net keliais tūkstančiais eurų mažiau“, – sako N.Zlotnickis.
Norint sutaupyti reikia atitikti tris reikalavimus: lengvatinis išmuitinimas galioja automobiliams, pagamintiems tik po 2016 m. sausio 1 dienos ir atitinkantiems „Еurо 5“ standartą; pasinaudoti lengvatine sistema ir išmuitinti vieną automobilį Ukrainos gyventojas gali tik kartą per metus; parduoti automobilį galima tik praėjus metams po jo įsigijimo.
„Pavyzdžiui, jeigu ukrainietis norės nusipirkti 2012 m. pagamintą „Skoda Octavia“ Ukrainoje, tuomet jis turėtų būti pasiryžęs išleisti apie 11–12 tūkst. eurų. O Lietuvoje, remiantis vietiniais skelbimų tinklalapiais, toks automobilis kainuotų 6–7 tūkst. eurų. Pargabentas į Ukrainą ir išmuitintas, europietiškas automobilis ukrainiečiui atsieitų 8 999 eurus – tai reiškia, kad jis sutaupo kelis tūkstančius. Būtent dėl šios priežasties iš Lietuvos į Ukrainą gabenami dešimtys tūkstančių automobilių. Minėto įstatymo priėmimas yra pelningas abiem šalims: lietuviai parduoda ir iš to užsidirba, o ukrainiečiai turi galimybę įsigyti gerus automobilius už mažesnę nei jų šalies rinkos kainą. Net atsižvelgiant į visas automobilio pirkimo Lietuvoje, jo pargabenimo, dokumentų įforminimo ir registravimo Ukrainoje išlaidas, galutinė sąnaudų suma yra mažesnė“, – sako N.Zlotnickis.
Perka tūkstančiais
Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje 1 tūkst. žmonių tenka 413 automobilių – transporto priemonę turi beveik kas antras gyventojas. Ukrainoje automobilių skaičius tūkstančiui žmonių yra vos 202. Palyginimui: Ukrainoje yra maždaug 45 mln., o Lietuvoje – 2,9 mln. gyventojų.
„Vienas iš ukrainiečių siekių – panašus į Baltijos šalių pragyvenimo lygis. Jie taip pat nori važinėti kokybiškais automobiliais iš Europos, norinčiųjų skaičius auga ir augs kasdien ir tą įrodo statistika. Ukrainos valstybinės fiskalinės tarnybos duomenimis, vien 2017 m. Ukrainos gyventojai iš Baltijos šalių pargabeno 64 566 automobilius iš kurių apie 20 tūkst. buvo įsigyti Lietuvoje. Jei į šį sąrašą dar įtrauktume Lenkiją ir kitas ES šalis, tuomet bendras iš Europos į Ukrainą pargabentų automobilių skaičius praėjusiais metais sudarys 2 mln. 780 tūkst.“, – sako N.Zlotnickis.
Pasekmės – ne tik teigiamos
Tai, kad iš Lietuvos iškeliavę automobiliai važinėja Ukrainos gatvėmis, iki šiol buvo minima neigiamame konstekste. Ne kartą buvo skelbta, kad lietuviškais valstybiniais numeriais pažymėti automobiliai kelia chaosą ukrainiečių keliuose. Kolegos iš Ukrainos 15min ne kartą yra pasakoję apie atvejus, kai ukrainietis, padaręs avariją automobiliu, registruotu Lietuvoje (ir neperregistruotu, siekiant nuslėpti mokesčius), transporto priemonę palieka ir pasišalina.
Tokiu atveju kenčia ne tik ukrainiečiai, bet ir Lietuvos draudimo įmonės, turinčios padengti nuostolius. Šie automobiliai dažniau tampa ir vagių grobiu, papildomų rūpesčių kelia jie ir policijai, nes tampa sudėtinga išieškoti baudas iš KET pažeidėjų. Ukrainiečiai tokiems automobiliams turi net atskirą pavadinimą – „bliachi“ (Бляха – skardinė bevertė lentelė, „blėka“).
Ne kartą viešai buvo išsakytos ir nuomonės, kad dėl ukrainiečių, nusipirkusių ir nepersiregistravusių automobilių iš Lietuvos, padarytų eismo įvykių kenčia ir Lietuvos vairuotojai, mat užkrauta našta draudimo bendrovėms verčia šias didinti privalomojo draudimo kainą lietuviams.
