Elektromobiliams ir mažiau taršiems automobiliams įsigyti iš Klimato kaitos programos Vyriausybė buvo skyrusi po 5 mln. eurų. Alternatyvaus transporto skatinimo programai – 11 mln. Eur. Visos trys programos galiojo kol užteks lėšų arba iki šių metų vasario 1 d. Pirmiausiai pažvelkime, kaip per metus pasikeitė Lietuvos automobilių parkas: ar tokios priemonės sulaukė visuomenės aktyvumo ir ar padėjo atjauninti automobilių parką.
Automobilių parkas „atjaunėjo“ 20 dienų
Skelbimų portalo Autoplius.lt apžvalgoje skelbiama, kad per pastaruosius metus, nepaisant šių ir kitų valdžios pastangų (tarkime, vadinamojo automobilių registracijos mokesčio), transporto priemonių parkas Lietuvoje iš esmės nepakito.
Portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pastebi, kad labiausiai sulėtėjo prekyba naujai į šalį įvežtais naudotais automobiliais. Naujų automobilių prekyba per metus traukėsi 17 proc. O štai demografinis rezultatas – lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų. Nors pernai ir buvo utilizuota net 11,5 tūkst. daugiau taršių automobilių nei ankstesniais metais, šis skaičius paskendo bendrame automobilių parko dydyje – Lietuvoje iš viso yra registruotos 1 985 929 transporto priemonės.
Taigi teigti, kad ėmėme kvėpuoti švaresniu oru, galima nebent dėl karantino suvaržymų. Nes utilizuotų senų automobilių skaičius – tik lašas jūroje. O kokie Aplinkos projektų valdymo agentūros darbo vaisiai? Ar pakako tų 5+5+11 mln. eurų gyventojų skatinimui?
Utilizavo daugiau kaip 15 000 senų automobilių
Kaip 15min informavo APVA atstovė Austėja Jonaitytė, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki dabar pagal mažataršių automobilių skatinimo programą Lietuvoje buvo utilizuoti 15 089 seni taršūs automobiliai.
Gyventojai pateikė 2 731 paraiškas (ir dar gali teikti iki vasario 1 d.) 1000 Eur kompensacijoms įsigyjant mažiau taršius automobilius, prašymų suma siekia 2,7 mln. Eur. Iki šiol sumokėta 2,51 mln. Eur (iš numatytų 5 mln.) pagal 2511 paraišką.
Ši tvarka galiojo taip. Nurodytose įmonėse utilizavęs seną automobilį ir įsigijęs naujesnį arba naują, atitinkantį Klimato kaitos programoje numatytus reikalavimus, jau įsigijęs kitą transporto priemonę, gyventojas galėjo (ir dar gali iki vasario 1 d.) kreiptis į agentūrą dėl kompensacijos.
Naujų duomenų, kokias transporto priemones rinkosi 1000 Eur kompensaciją gavę piliečiai, APVA negali pateikti. Tačiau 2019 m. daugiausia – du trečdaliai – kompensacijas gavusių žmonių rinkosi įsigyti mažiau taršius automobilius su benzininiu varikliu, trečdalis – hibridinius, o vos 5 proc. pasirinko įsigyti elektromobilius.
Iš viso per minėtą laikotarpį, pasinaudoję šia skatinimo priemone, Lietuvos gyventojai įsigijo 968 naujus ir 1567 naudotus automobilius.
APVA kvietimą įsigyti mažiau taršų automobilį rasite čia.
Paskata elektromobilių pirkėjams: išnaudota mažiau nei pusė fondo
Nuo 2020 m. balandžio iki šių metų vasario 1 d. galioja ir kita paskata – įsigyjant elektromobilį. 4000 Eur – jei naują, 2000 Eur – jei naudotą.
637 Lietuvos gyventojai per šį laikotarpį pateikė paraiškas (1,7 mln. Eur sumai), 510 jau sulaukė kompensacijų (1,38 mln. Eur). Pasinaudoję šia programos eilute, mūsų šalies gyventojai įsigijo 142 naujus elektromobilius ir 391 naudotą. Palyginimui – iš viso 2020 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 731 naudotas ir 453 naujas elektromobilis. Papildomai dėl to buvo utilizuotos 98 taršios transporto priemonės.
APVA kvietimą fiziniams asmenims gauti kompensaciją už įsigytą elektromobilį rasite čia.
2020 m. spalio 19 d. pateiktas pasiūlymas ir juridiniams asmenims, jis taip pat galioja iki vasario 1 d. Šiam tikslui skirti 2 mln. Eur. 4000 kompensacija mokama už naują M1 klasės automobilį ir 10 000 Eur – už M2.
